Darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai.
Darbo kodeksas (Nr. XII-2603) galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; 2026 m. lapkričio 4 d. taikoma jo redakcija galioja nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Šį puslapį Avokata surinko 2026 m. lapkričio 4 d. iš Darbo kodekso redakcijos, kuri galioja nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d., ir iš Konstitucijos teksto. Kodeksas galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Čia aptariami bendrieji kodekso straipsniai, taikomi visai darbo teisei: ką ji reguliuoja, iš kokių šaltinių susideda ir kaip jos normos taikomos bei aiškinamos.
Ką reguliuoja darbo teisė?
Pagrindas yra individualūs darbo santykiai, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka (1 straipsnio 1 dalis). Kodeksas taip pat reguliuoja su jais susijusius santykius: santykius iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyvinius darbo santykius, santykius, kurie atsiranda nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių, santykius, susijusius su įstatymų laikymusi ir priežiūra, ir kitus (1 straipsnio 2 dalis).
Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kodeksas reglamentuoja ir kitų įstatymų reglamentuojamus santykius, kurie atsiranda asmenims įgyvendinant profesinę, tarnybinę, kūrybinę ar kitokią veiklą (1 straipsnio 3 dalis). Kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, išvardytais jo priede (1 straipsnio 4 dalis).
Ką apie darbą sako Konstitucija?
Darbui tiesiogiai skirti keturi Konstitucijos straipsniai. Jų tekstas nesikeitė nuo 1992 m. lapkričio 2 d.
| Straipsnis | Ką nustato |
|---|---|
| 48 | Kiekvienas gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą, turi teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Užsieniečių darbą reguliuoja įstatymas. Priverčiamasis darbas draudžiamas. |
| 49 | Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę nustato įstatymas. |
| 50 | Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, gina darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. |
| 51 | Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. |
Lentelė: Konstitucijos 48-51 straipsniai, tekstas perskaitytas 2026 m. lapkričio 4 d.
Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais, taip pat įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas (48 straipsnis).
Kokie yra darbo teisės šaltiniai ir kuris svarbesnis?
Darbo kodekso 3 straipsnis išvardija šaltinius ir nustato, kuris iš jų taikomas, kai jie nesutampa.
| Šaltinis | Kaip taikomas (Darbo kodekso 3 straipsnis) |
|---|---|
| Darbo kodeksas ir kiti įstatymai | Jei kodeksas ir kitas įstatymas prieštarauja, taikomas kodeksas, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kito įstatymo normoms (2 dalis). Mobilizacijos, karo padėties, krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymuose gali būti nustatytos kitokios darbo santykių normos (2¹ dalis), taip pat įstatymuose, kuriais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai (3 dalis). |
| Tarptautinės sutartys | Darbo santykiams tiesiogiai taikomos tik tada, kai tiesioginis taikymas kyla iš pačios sutarties (4 dalis). |
| Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai aktai | Darbo santykius gali reguliuoti tik tiek, kiek nustato Darbo kodeksas (5 dalis). |
| Kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai | Jų norminės nuostatos privalomos darbdaviams ir darbuotojams, kuriems jos taikomos (6 dalis). |
| Darbdavio vietiniai norminiai aktai | Darbdavys juos gali priimti kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą. Jie gali nustatyti visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje (7 dalis). |
Lentelė: darbo teisės šaltiniai pagal Darbo kodekso 3 straipsnį, redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Praktikoje ypač svarbi 8 dalis. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimai, vietiniai norminiai aktai, Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai aktai negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių aktų nustatytas išimtis. Jei toks aktas prieštarauja kodekso ar įstatymo normoms, taikomos kodekso ar įstatymo normos. Darbdavys privalo įprastais darbovietėje būdais skelbti galiojančias kolektyvines sutartis, susitarimus su darbo taryba ir vietinius norminius aktus (9 dalis).
Kokiais principais remiasi darbo teisė?
Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis vardija principus, kuriais remiantis reguliuojami darbo santykiai:
- teisinis apibrėžtumas, teisėtų lūkesčių apsauga ir visokeriopa darbo teisių gynyba;
- saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas;
- darbo santykių stabilumas ir laisvė pasirinkti darbą;
- teisingas apmokėjimas už darbą;
- darbo teisės subjektų lygybė, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką, įvaikį, globotinį ar rūpintinį, santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms bei kitų su dalykinėmis savybėmis nesusijusių aplinkybių;
- asociacijų laisvė, laisvos kolektyvinės derybos ir teisė imtis kolektyvinių veiksmų.
Atskirų darbo teisės institutų santykiams taikomi ir kiti darbo teisės principai (2 straipsnio 2 dalis). Šie principai svarbūs ir aiškinant sutartis: darbo sutartys, kolektyvinės sutartys ir susitarimai aiškinami atsižvelgiant į juos (6 straipsnio 1 dalis).
Kas taikoma, kai darbo teisė klausimo nesureguliuoja?
Darbo kodekso 4 straipsnis nustato tris taisykles. Darbo santykiams, kurių darbo teisės normos nereguliuoja, taikomos panašius santykius reguliuojančios darbo teisės normos (1 dalis). Civilinės teisės normos ir principai darbo santykiams gali būti taikomi tik tada, kai yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (2 dalis). Specialiųjų normų, tai yra bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų, pagal analogiją taikyti neleidžiama (3 dalis).
Kaip aiškinamos darbo teisės normos ir sutartys?
Kodekso normos aiškinamos atsižvelgiant į kodekso sistemą ir struktūrą (5 straipsnio 1 dalis). Žodžiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto aišku, kad žodis vartojamas specialiąja, pavyzdžiui, teisine ar technine reikšme; kai reikšmės nesutampa, pirmenybė teikiama specialiajai (5 straipsnio 2 dalis). Nustatant tikrąją normos prasmę, atsižvelgiama į kodekso ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius (5 straipsnio 3 dalis).
Darbuotojui ypač svarbi 6 straipsnio 2 dalis:
Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
Kur rasti atskiras darbo teisės temas?
- Darbo kodeksas: kuri redakcija taikoma dabar, kas keitėsi ir kas keisis, atleidimo straipsniai.
- Darbo sutartis: sąvoka, būtinosios sąlygos, forma ir sudarymas.
- Darbo sutarties pavyzdys: pavyzdinė darbo sutarties forma ir ką įrašyti kiekviename punkte.
- Suminė darbo laiko apskaita: grafikai ir atsiskaitymas apskaitinio laikotarpio pabaigoje.
- Darbo laiko apskaita: kada privaloma, ką įrašyti į žiniaraštį ir kas tvirtina jo formą.
- Darbo užmokesčio apskaita: informacija darbuotojui kas mėnesį, pažyma, mokėjimo terminai ir išskaitos.
- Kasmetinės atostogos ir nemokamos atostogos.
- Minimali alga: minimalusis darbo užmokestis ir valandinis atlygis.
- Darbo ginčų komisija: per kiek laiko kreiptis ir kaip nagrinėjami ginčai.
- Profesinių sąjungų įstatymas, Lygių galimybių įstatymas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Kaip šis puslapis buvo surinktas
2026 m. lapkričio 4 d. Avokata patikrino Darbo kodekso galiojimą (check_validity) ir perskaitė jo 1-6 straipsnius pagal tos dienos redakciją (read_paragraphs). Visi šeši straipsniai yra dabartinės redakcijos tekstas: 1 ir 2 straipsnių tekstas galioja nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., 3 straipsnio nuo 2023 m. sausio 1 d., 4-6 straipsnių nuo 2017 m. liepos 1 d. Konstitucijos 48-51 straipsniai perskaityti tą pačią dieną. Visi skaičiai ir citatos paimti iš šių įrašų.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Mūsų įmonės [vietinis aktas / darbo tarybos susitarimas] nustato [sąlyga].
Ar pagal Darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2026-11-01) ši sąlyga
nepablogina darbuotojų padėties, palyginti su kodeksu? Pateik straipsnio tekstą
ir dvi ar tris LAT nutartis apie tai: cituok tik teismo tekstą ir nurodyk punktus.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Šis puslapis aprašo bendrąsias darbo teisės nuostatas. Konkretų klausimą sprendžia specialios kodekso ir kitų įstatymų normos, kolektyvinė sutartis ir darbo sutartis.