Darbo kodekso 115 straipsnis: suminė darbo laiko apskaita, grafikai, 52 valandos ir atsiskaitymas laikotarpio pabaigoje

Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

DK 115 straipsnį cituoja 115 skirtingų teismų aktų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo grafiką. Paruošta užklausa šiam straipsniui.

Ką nustato 115 straipsnis?

Suminė darbo laiko apskaita yra darbo laiko režimas, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per tą laikotarpį, o ne kiekvieną savaitę (113 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apskaitinis laikotarpis negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių (113 straipsnio 1 dalis). 115 straipsnis nustato, kaip pagal tokį režimą sudaromi grafikai ir kaip atsiskaitoma:

1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

3. Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.

4. Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Darbo kodekso 115 straipsnis (e-TAR)

Straipsnio tekstas nesikeitė nuo Darbo kodekso įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. (formuluotė, galiojanti 2026 m. lapkričio 4 d., taikoma nuo 2017 m. liepos 1 d.).

Kokie maksimalaus darbo laiko reikalavimai lieka?

Grafikai sudaromi laikantis maksimaliojo darbo laiko reikalavimų (115 straipsnio 1 dalis). Be 52 valandų per septynias dienas ribos, taikomi bendrieji 114 straipsnio reikalavimai:

• vidutinis darbo laikas su viršvalandžiais per kiekvieną septynių dienų laikotarpį ne ilgesnis kaip 48 valandos (neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo);
• darbo diena (pamaina) su viršvalandžiais ir papildomu darbu ne ilgesnė kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos;
• negalima dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Kaip atsiskaitoma apskaitinio laikotarpio pabaigoje?

Kai darbuotojas dėl jam sudaryto grafiko neišdirba visos normos:

5. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.

Kai išdirba daugiau:

6. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, bet darbdavys gali kas mėnesį mokėti pastovų užmokestį ir galutinai atsiskaityti paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (7 dalis). Praktiškai tai reiškia, kad darbo laiko apskaitą reikia vesti visam laikotarpiui, o ne tik mėnesiui: ar valandos viršytos, paaiškėja tik laikotarpio pabaigoje.

Ką sako teismai?

Naujausi cituojantys teismų aktai: Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. (e2-105-1215/2026) ir Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. (e2-67-1146/2026) remiasi 115 straipsnio 1 dalimi, o Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. (2A-280-513/2026) remiasi 6 dalimi.

Ką tai reiškia praktiškai?

Darbdavys grafiką pakeitė vakar vakare. Ar taip galima? Tik dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo darbdavio valios, ir įspėjus prieš dvi jūsų darbo dienas (115 straipsnio 2 dalis).

Per tris mėnesius išdirbau 20 valandų daugiau nei norma. Kaip man sumokės? Už viršytą normą mokama kaip už viršvalandžius; jei paprašysite, 20 valandų, padaugintų iš 1,5, tai yra 30 valandų, bus pridėta prie kasmetinių atostogų (115 straipsnio 6 dalis; Avokata skaičiavimas).

Auginu dvejų metų vaiką. Ar galiu rinktis pamainą? Taip, per dvi darbo dienas nuo grafiko pranešimo (115 straipsnio 3 dalis).

Susiję puslapiai

• Darbo kodeksas: galiojanti redakcija ir praktika
• DK 144 straipsnis: apmokėjimas už viršvalandžius ir darbą naktį
• Nedarbo dienos ir darbo laiko norma
• Personalo specialistams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento