Darbo sutartis: sąvoka, būtinosios sąlygos, forma, sudarymas ir ką darbdavys privalo pranešti (DK 32-44 straipsniai)

Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbo sutartyje, kurioje mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, galima nukrypti nuo dalies imperatyvių Darbo kodekso taisyklių, jeigu pasiekiama šalių interesų pusiausvyra (Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo sutartį. Paruošta užklausa.

Kas yra darbo sutartis?

1. Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pavaldumas reiškia, kad darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti darbo procesui, o darbuotojas paklūsta jo nurodymams ar darbovietės tvarkai; komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (32 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šie požymiai skiria darbo sutartį nuo paslaugų sutarties ar individualios veiklos.

Kokios sąlygos yra būtinos?

1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

• Darbo funkcija gali būti bet kokie veiksmai, paslaugos ar veikla, taip pat tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbas; ji apibrėžiama sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo apraše. Darbuotojo prašymu darbdavys per penkias darbo dienas raštu pateikia informaciją apie funkcijos turinį ir apimtį (34 straipsnio 2 dalis).
• Darbo užmokestis nustatomas per mėnesį arba per valandą ir negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį; galima sulygti ir priedus, priemokas, premijas (34 straipsnio 3 dalis).
• Darbovietė gali nesutapti su darbo funkcijos atlikimo vieta; jei nuolatinės vietos nėra, darboviete laikoma ta, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus (34 straipsnio 4 dalis).

Papildomos sąlygos sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį susitarimą; jų sulygti neprivaloma, bet sulygtos jos privalomos (33 straipsnio 3 dalis). Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. sutartyje, kurioje mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, galima nukrypti nuo imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles dėl maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko, sutarties sudarymo, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo, jeigu pasiekiama šalių interesų pusiausvyra; kitaip taikoma įstatymo taisyklė, o darbuotojo padėtį gerinanti sąlyga visada leidžiama (33 straipsnio 4 dalis).

Kaip sudaroma darbo sutartis?

1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis).

1. Iki sutarties: šalys laikosi lygybės, nediskriminavimo ir sąžiningumo principų; iš darbuotojo negalima reikalauti informacijos, nesusijusios su sveikata, kvalifikacija ar tiesioginiu darbu, taip pat informacijos apie ankstesnį darbo užmokestį (41 straipsnio 1 dalis).
2. Forma: sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, pakeitimai taip pat daromi raštu; pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (43 straipsnis).
3. Pranešimas Sodrai: mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o priimant vienasmenį valdymo organą (vadovą) mažiausiai prieš vieną darbo valandą (42 straipsnio 2 dalis).
4. Prieš pradedant dirbti: darbdavys pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, darbovietės tvarka ir saugos reikalavimais (42 straipsnio 4 dalis) ir pateikia informaciją apie darbo sąlygas: darbdavio duomenis, darbo vietą, sutarties rūšį ir išbandymą, darbo funkciją, darbo pradžią, atostogų trukmę, įspėjimo terminus, darbo užmokestį ir jo mokėjimo tvarką, darbo laiką ir kolektyvines sutartis (44 straipsnio 1 dalis).
5. Įsigaliojimas: sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jei ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys moka kompensaciją, ne mažesnę nei užmokestis už sulygtą laikotarpį, bet ne ilgesnį nei vienas mėnuo; jei dėl darbuotojo kaltės, kai jis neįspėjo prieš tris darbo dienas, jis atlygina žalą, ne didesnę nei užmokestis už ne ilgesnį nei dviejų savaičių laikotarpį (42 straipsnio 3 dalis).

Kokius papildomus susitarimus galima sudaryti?

Ką tai reiškia praktiškai?

Ar žodinis susitarimas yra darbo sutartis? Sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (42 straipsnio 1 dalis), tačiau Darbo kodeksas reikalauja ją sudaryti raštu dviem egzemplioriais (43 straipsnio 1 dalis), o darbdavys apie priėmimą privalo pranešti Sodrai iki darbo pradžios (42 straipsnio 2 dalis).

Ar per pokalbį darbdavys gali klausti, kiek uždirbau ankstesniame darbe? Ne: informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose gautą darbo užmokestį reikalauti draudžiama (41 straipsnio 1 dalis).

Sutartį pasirašėme, bet darbdavys persigalvojo iki darbo pradžios. Ar man kas nors priklauso? Taip: jei sutartis neįsigaliojo ne dėl jūsų kaltės, darbdavys moka kompensaciją, ne mažesnę nei užmokestis už sulygtą laikotarpį, bet ne daugiau nei už vieną mėnesį (42 straipsnio 3 dalis).

Susiję puslapiai

• Darbo sutarties pavyzdys: pavyzdinė darbo sutarties forma
• Darbo kodeksas: galiojanti redakcija ir praktika
• DK 36 straipsnis: išbandymas
• Darbo sutarties nutraukimas: DK 55 straipsnis
• Personalo specialistams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento