Darbo užmokesčio apskaita: informacija darbuotojui kas mėnesį, pažyma apie darbo užmokestį, mokėjimo terminai ir išskaitos

Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje įmonėje, nurodydamas darbuotojo darbo funkciją ar pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo darbo užmokesčio klausimą. Paruošta užklausa.

Iš ko susideda darbo užmokestis?

Dabar galioja Darbo kodekso redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Pagal 139 straipsnį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Jį sudaro:

1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis: valandinis atlygis, mėnesinė alga arba pareiginės algos pastovioji dalis;
2. papildoma dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietės darbo apmokėjimo sistemą;
3. priedai už įgytą kvalifikaciją;
4. priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5. premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu, darbo teisės normomis ar darbo apmokėjimo sistema;
6. premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti už gerai atliktą darbą ar veiklos rezultatus.

Darbo užmokestis mokamas pinigais (daiktai ar paslaugos darbo užmokesčiu nelaikomi, išskyrus 140 straipsnio 6 dalies atvejus), pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą; tai taikoma ir dienpinigiams bei komandiruotės išlaidų kompensacijoms. Išimtys numatytos jūrininkams ir kai kuriems užsieniečiams (139 straipsnio 3 dalis). Per mėnesį darbo užmokestis negali būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį, kurį tvirtina Vyriausybė (141 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kokie dokumentai sudaro darbo užmokesčio apskaitą?

Darbo užmokesčio apskaitai svarbūs šie dokumentai:

• Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos žiniaraščiuose, kuriuos galima pildyti ir saugoti elektroniniu būdu (Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalis). Plačiau: Darbo laiko apskaita.
• Mėnesinė informacija darbuotojui. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį darbuotojui raštu ar elektroniniu būdu pateikiama informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandžių trukmę (148 straipsnio 1 dalis).
• Apskaitos dokumentai. Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir registruojamos apskaitos registruose (Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dokumente, kuriuo pagrindžiama operacija tarp subjektų arba tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens, nurodomas operaciją atlikusio subjekto pavadinimas ir kodas, parengimo data, operacijos turinys, laikotarpis ar data, jei ji nesutampa su parengimo data, rezultatas pinigais ar kiekiu, dokumento ir gavėjo pavadinimas (išskyrus mokesčių teisės aktuose nustatytas išimtis) ir kita mokesčių teisės aktuose nustatyta informacija (7 straipsnio 1 dalis). Plačiau: Finansinės apskaitos įstatymas.

Duomenys apie atskiro darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba su darbuotojo sutikimu (Darbo kodekso 148 straipsnio 2 dalis).

Kas nurodoma pažymoje apie darbo užmokestį?

Pažymą darbdavys privalo išduoti darbuotojo reikalavimu (148 straipsnio 3 dalis). Joje nurodoma:

1. darbuotojo darbo funkcija ar pareigos;
2. kiek laiko jis dirbo toje įmonėje;
3. darbo užmokesčio dydis;
4. sumokėtų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis.

148 straipsnis pažymos išdavimo termino ir formos nenustato.

Kada mokamas darbo užmokestis?

Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, kartą per mėnesį. Už darbą per kalendorinį mėnesį atsiskaitoma ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (146 straipsnio 1 dalis).

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Šalys atleidimo metu gali susitarti, kad dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, bus išmokėta vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų nuo atleidimo (146 straipsnio 2 dalis, galiojanti redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d.).

Jei dėl darbdavio kaltės darbo užmokestis vėluoja, kol darbo santykiai tęsiasi, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną mokami ministro tvirtinamo dydžio delspinigiai, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnių. Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti jam išėjus, mokamos netesybos: vidutinis mėnesio darbo užmokestis (arba uždelsta suma, jei ji mažesnė), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, o jei vėluojama trumpiau nei mėnesį, – vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga uždelstam laikotarpiui (147 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kada galima išskaičiuoti iš darbo užmokesčio?

Išskaitos daromos tik Darbo kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais (150 straipsnio 1 dalis). Darbo kodeksas leidžia išskaičiuoti:

1. perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms grąžinti;
2. dėl skaičiavimo klaidų permokėtoms sumoms grąžinti;
3. žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, atlyginti;
4. atostoginiams už atostogas, viršijančias įgytą teisę, išieškoti, kai sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (58 straipsnis).

Nurodymą padaryti išskaitą darbdavys gali duoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie jos pagrindą, o išskaitų dydžiai nustatyti Civilinio proceso kodekse (150 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Kas keisis nuo 2027 m. sausio 1 d.?

Įstatymu Nr. XV-969 148 straipsnis papildomas 4–9 dalimis. Avokata turi 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos tekstą, o 1–3 dalys nesikeičia. Naujosios dalys numato:

• Teisę gauti rodiklius. Darbuotojas galės raštu gauti savo metinį, mėnesio vidutinį valandinį ir metų vidutinį valandinį darbo užmokestį, taip pat darbdavio darbuotojų tokius pat vidurkius pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Darbdaviai kasmet informuos darbuotojus apie šią teisę ir duomenų teikimo tvarką (4 dalis).
• Terminus. Iš Sodros gauti duomenys pateikiami raštu per vieną mėnesį nuo prašymo; jei jie netikslūs ar neišsamūs, papildomi paaiškinimai negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius nuo prašymo (5 dalis).
• Kitus kanalus. Duomenis galima gauti ir per darbuotojų atstovus, Valstybinę darbo inspekciją ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą; joms pareikalavus, darbdavys juos pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (6 dalis).
• Kito darbuotojo duomenų apsaugą. Jei duomenys atskleistų atpažįstamo kolegos darbo užmokestį, jie teikiami tik atstovams, inspekcijai ar tarnybai, kurie, nustatę bent 5 procentų skirtumą, informuoja ir konsultuoja darbuotoją (7 dalis).
• Naudojimo ribas. Darbdavys gali reikalauti, kad gautų duomenų, išskyrus duomenis apie savo darbo užmokestį, darbuotojas nenaudotų kitais tikslais, tik teisei į vienodą užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą įgyvendinti; šio reikalavimo nesilaikymas gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu (8 dalis). Duomenys teikiami laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (9 dalis).

Ką tai reiškia praktiškai?

Ar atsiskaitymo lapelį būtina siųsti popieriumi? Ne: informacija pateikiama raštu ar elektroniniu būdu, ne rečiau kaip kartą per mėnesį (148 straipsnio 1 dalis).

Bankas prašo pažymos apie darbo užmokestį. Ar darbdavys gali atsisakyti? Ne: darbuotojo reikalavimu pažymą išduoti privaloma (148 straipsnio 3 dalis).

Algą mokame kartą per mėnesį. Ar tai teisėta? Tik jei to prašo darbuotojas; kitaip mokama ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (146 straipsnio 1 dalis).

Darbuotojas sugadino įrankį. Ar galima išskaičiuoti iš algos? Žalos atlyginimas yra vienas iš keturių 150 straipsnyje išvardytų atvejų, kai žala padaryta dėl darbuotojo kaltės. Nurodymą reikia duoti per vieną mėnesį nuo dienos, kai apie pagrindą sužinota ar galėjo būti sužinota (150 straipsnio 2 ir 3 dalys). Žalos dydžio ir jos atlyginimo ribų šis puslapis neaprašo.

Susiję puslapiai

• Darbo laiko apskaita: DK 120 straipsnis
• Darbo užmokesčio apskaičiavimas
• Vidutinis darbo užmokestis
• Finansinės apskaitos įstatymas
• Personalo specialistams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento