Darbo laiko apskaita: kada ji privaloma, ką įrašyti į žiniaraštį, kas tvirtina formą ir žymėjimus (DK 120 straipsnis)

Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, kurie nežymi darbo laiko žiniaraštyje arba įrašo žinomai neteisingus duomenis apie privalomai įtrauktiną darbo laiką, gresia bauda nuo 300 iki 1 450 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 1 400 iki 3 000 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo darbovietės apskaitą. Paruošta užklausa.

Kada darbdavys privalo tvarkyti darbo laiko apskaitą?

Dabar galioja Darbo kodekso redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Darbo laiko apskaitą reglamentuoja jo 120 straipsnis, kuris nuo kodekso įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. nekeistas. Pagal 1 dalį darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Vienintelė išimtis taikoma darbuotojams, kurie dirba nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus režimu, pavyzdžiui, kasdien tiek pat valandų ir kas savaitę tiek pat darbo dienų.

Jei darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį arba pats privalo tvarkyti savo dirbto laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokios apskaitos taisykles (4 dalis).

Ką būtina įrašyti į darbo laiko apskaitą?

Pagal 120 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo įtraukti į apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:

1. viršvalandžius;
2. darbo laiką švenčių dieną;
3. darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4. darbo laiką naktį;
5. darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

2 dalis išimties nenumato, todėl šį laiką reikia žymėti ir tiems darbuotojams, kuriems bendra apskaita netaikoma; Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnis jo nežymėjimą nurodo atskirai. Apie dirbtą laiką darbuotojas informuojamas ir kas mėnesį: darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu pateikia informaciją apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandžių trukmę (Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalis).

Kas tvirtina žiniaraščio formą ir sutartinius žymėjimus?

Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu (120 straipsnio 3 dalis). Kodeksas nenustato vienos privalomos formos.

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojo Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Registre jis pažymėtas kaip negaliojantis nuo 2017 m. liepos 1 d., tos pačios dienos, kai įsigaliojo dabartinis Darbo kodeksas. Todėl žymėjimus dabar nustato darbdavys savo patvirtintoje formoje. Kadangi Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnis baudžia už 2 dalyje išvardyto laiko nežymėjimą žiniaraštyje, formoje verta numatyti, kaip šis laikas žymimas.

Ką gali reikalauti darbuotojas?

Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą (120 straipsnio 5 dalis). Be to, kas mėnesį jis gauna informaciją apie dirbtą laiką ir viršvalandžius kartu su informacija apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas (148 straipsnio 1 dalis).

Kokia atsakomybė už apskaitos pažeidimus?

Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnis „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“ numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, kai:

• darbuotojų darbo laikas nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimu);
• nežymimas privalomai įtrauktinas darbo laikas: viršvalandžiai, darbas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį ar dėl papildomo darbo;
• į žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie privalomai įtrauktiną darbo laiką.

Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų (2 dalis).

Ką tai reiškia praktiškai?

Darbuotojas dirba 8 valandas nuo pirmadienio iki penktadienio. Ar reikia žiniaraščio? Bendrosios apskaitos pareigos jam 120 straipsnio 1 dalis netaiko, tačiau jei jis dirbo viršvalandžius, naktį, švenčių ar ne grafiko poilsio dieną ar pagal papildomo darbo susitarimą, tą laiką privaloma įtraukti į apskaitą (2 dalis).

Ar galima žiniaraštį pildyti tik elektroniniu būdu? Taip: žiniaraščiai gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu (3 dalis).

Kur rasti oficialius sutartinius žymėjimus? Galiojančio bendro sąrašo Darbo kodeksas nenustato: formą tvirtina darbdavys (3 dalis), o Vyriausybės pavyzdinė forma negalioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

Darbuotojas prašo savo darbo laiko išrašo. Ar galima imti mokestį? Ne: išrašas išduodamas neatlygintinai (5 dalis).

Susiję puslapiai

• Suminė darbo laiko apskaita: DK 115 straipsnis
• Darbo užmokesčio apskaita: informacija, pažyma ir išskaitos
• Darbo kodeksas: galiojanti redakcija ir praktika
• Darbo sutarties pavyzdys: pavyzdinė darbo sutarties forma
• Personalo specialistams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento