Lygių galimybių įstatymas: galiojanti redakcija, skundai kontrolieriui ir kas keisis 2027 m. sausio 1 d.

Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Avokata saugo 15 Lygių galimybių įstatymo redakcijų, pradedant 2005 m. sausio 1 d.; galiojanti redakcija taikoma iki 2026 m. gruodžio 31 d., o nauja redakcija įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, kuri įstatymo nuostata taikoma jūsų atvejui. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Lygių galimybių įstatymas Nr. IX-1826 galioja nuo 2005 m. sausio 1 d. Avokata saugo 15 jo redakcijų, pradedant 2005 m. sausio 1 d. Dabar taikoma oficiali suvestinė redakcija nuo 2026 m. sausio 2 d., ją lėmė įstatymas Nr. XV-728. Ši redakcija galios iki 2026 m. gruodžio 31 d. Registro redakcijų sąrašas paskutinį kartą sutikrintas 2026 m. spalio 26 d.

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. galioja dabartinės redakcijos straipsniai. Nuo 2027 m. sausio 1 d. tie patys klausimai atsiduria kituose straipsniuose: pavyzdžiui, įrodinėjimo pareiga iš 4 straipsnio pereina į 3, darbdavio pareigos iš 7 į 8, o 7 straipsnis skiriamas švietimo teikėjams.

Kas laikoma diskriminacija?

Dabar diskriminacija laikoma tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos pagrindu (2 straipsnio 1 dalis).

• Tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl šių pagrindų asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis taikomos kitam (2 straipsnio 9 dalis). Įstatymas išvardija išimtis, pavyzdžiui, įstatymų nustatytus amžiaus apribojimus, kai juos pateisina teisėtas tikslas, reikalavimą mokėti valstybinę kalbą ir atvejus, kai tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas.
• Netiesioginė diskriminacija yra formaliai vienoda taisyklė, kriterijus ar praktika, kurią taikant dėl šių pagrindų faktiškai apribojamos ar gali būti apribotos teisės arba kam nors teikiama pirmenybė, nebent tai pateisina teisėtas tikslas, o jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (2 straipsnio 5 dalis).
• Priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys, kai dėl šių pagrindų siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (2 straipsnio 7 dalis).
• Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas laikomas diskriminacija negalios pagrindu (2 straipsnio 12 dalis). Tinkamas pritaikymas yra aplinkybių pakeitimas ar kliūčių pašalinimas, kurio reikia konkrečiu atveju ir dėl kurio subjektas nepatiria neproporcingos ar nepagrįstos naštos (10 dalis).

Įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse, taip pat kai kuriems religinių bendruomenių ir jų įsteigtų organizacijų santykiams, kai reikalavimas dėl tikėjimo atsižvelgiant į organizacijos etosą yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas (3 straipsnis).

Ką privalo darbdavys?

Pagal 7 straipsnį darbdavys, neatsižvelgdamas į diskriminacijos pagrindus, privalo:

• priimdamas į darbą ar į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus 2 straipsnio 9 dalies 4 ir 7 punktų atvejus, tai yra pilietybės nulemtas teises ir esminį profesinį reikalavimą (1 punktas);
• sudaryti vienodas darbo sąlygas ir galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, teikti vienodas lengvatas (2 punktas);
• naudoti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus (3 ir 4 punktai);
• už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį (5 punktas);
• užtikrinti, kad darbo vietoje nebūtų priekabiaujama, seksualiai priekabiaujama ir duodami nurodymai diskriminuoti (6 punktas);
• saugoti nuo persekiojimo darbuotojus, kurie pateikė skundą dėl diskriminacijos, pranešė apie ją, dalyvauja byloje ar liudija (7 punktas);
• imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia siekiant gauti darbą, dirbti, siekti karjeros ar mokytis (8 punktas);
• imtis priemonių, kad darbuotojas nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų sergančiam šeimos nariui slaugyti ir lankstaus darbo grafiko (9 punktas).

Ką privalo valstybės institucijos ir paslaugų teikėjai?

Valstybės ir savivaldybių institucijos privalo užtikrinti, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, rengti ir įgyvendinti lygių galimybių priemones (5 straipsnio 1 dalis). Administracines ar viešąsias paslaugas teikiantys subjektai privalo užtikrinti lygias galimybes, laikytis prieinamumo reikalavimų, kad asmenys su negalia galėtų gauti paslaugas, ir prireikus užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą (5 straipsnio 2 dalis). Valstybės institucijos priemones numato strateginio planavimo dokumentuose, savivaldybės savo strateginiame plėtros ar veiklos plane (3 dalis).

Kaip pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui?

• Kas gali skųstis. Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (24 straipsnio 1 dalis). Organizacijos, kurių veiklos sritis yra diskriminuojamų asmenų gynimas, asmens pavedimu gali jam atstovauti teisme ar administracinėse procedūrose (12 straipsnio 2 dalis).
• Kaip. Raštu per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai. Fiziniams asmenims siuntimas kontrolieriui per E. pristatymo sistemą nemokamas (24 straipsnio 2 dalis).
• Per kiek laiko. Per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Vėliau pateiktas skundas nenagrinėjamas, jei kontrolierius nenusprendžia kitaip (26 straipsnis).
• Anoniminiai skundai nenagrinėjami, jei kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pažeidimo požymius iš žiniasklaidos ar kitų šaltinių kontrolierius gali tirti savo iniciatyva (24 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Lygių galimybių pažeidimu laikomas įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas ir draudimų nesilaikymas (10 straipsnis). Diskriminaciją patyręs asmuo turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka (13 straipsnis).

Kas keisis nuo 2027 m. sausio 1 d.?

Registre jau paskelbta suvestinė redakcija nuo 2027 m. sausio 1 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-1202, iš esmės pertvarko įstatymą. Avokata ją skaitė 2026 m. lapkričio 4 d.

• Diskriminacijos pagrindai (2 straipsnio 3 dalis): amžius, etninė priklausomybė, kalba, kilmė, lytis, negalia, odos spalva, pažiūros, pilietybė, rasė, religija ar įsitikinimai, seksualinė orientacija, socialinė padėtis, tautybė ir tikėjimas, taip pat atvejai, kai tapatybės bruožą asmeniui priskiria kiti.
• Naujos sąvokos: daugialypė diskriminacija (daugiau nei vienu pagrindu), sąveikinė (keliais neatsiejamai susijusiais pagrindais), siejamoji (dėl ryšio su kitu asmeniu) ir lygybės duomenys (2 straipsnio 1, 6, 11 ir 13 dalys). Tiesioginės diskriminacijos išimčių sąrašas papildomas, pavyzdžiui, specialia apsauga nėštumo, gimdymo ir žindymo metu bei skirtingais karo prievolės reikalavimais moterims ir vyrams (2 straipsnio 16 dalis).
• Įrodinėjimo pareiga pereina į 3 straipsnį, o 4 straipsnis įpareigoja 6–11 straipsniuose nurodytus subjektus saugoti skundus pateikusius ir liudijančius asmenis nuo persekiojimo.
• Darbdavio pareigos (8 straipsnis): apsauga nuo priekabiavimo apims ir praktikantus bei stažuotojus, o draudimas diskriminuoti dėl atostogų apims ir nėštumo ir gimdymo atostogas, papildomas poilsio dienas vaikus auginantiems darbuotojams ir darbo laiko režimo pasirinkimą.
• Kitos sritys: atsiranda atskiras straipsnis apie savanorišką veiklą (9 straipsnis); prekėms ir paslaugoms skirtas 10 straipsnis, organizacijoms ir asociacijoms 11 straipsnis, o draudimas diskriminuoti viešuose skelbimuose dėl būsto, darbo, stažuotės, mokymosi, praktikos ar savanoriškos veiklos perkeliamas į 12 straipsnį.
• Kontrolieriaus funkcijos išvardytos 13 straipsnyje, tarp jų skundų nagrinėjimas, taikinimo procedūra ir viešojo intereso gynimas teisme.
• Skundai (24 straipsnis): skundą bus galima pateikti ir žodžiu, tada formą užpildo tarnybos atstovas. Terminas lieka 3 mėnesiai, skaičiuojami ir nuo skundžiamo neveikimo. Dėl prekių ir paslaugų asmuo per 3 mėnesius pirmiausia raštu kreipiasi į gamintoją, pardavėją ar paslaugų teikėją, kuris, nesutikdamas su reikalavimais, per 14 dienų pateikia motyvuotą rašytinį atsakymą; jei reikalavimai netenkinami, galima skųstis kontrolieriui, o terminas skaičiuojamas nuo atsakymo gavimo dienos. Be išankstinio kreipimosi pateiktas skundas nenagrinėjamas, nebent kontrolierius nusprendžia kitaip. Ši tvarka netaikoma, kai asmuo tiesiogiai kreipiasi į teismą.

Ką sako teismai?

Lygių galimybių įstatymą cituoja ne mažiau kaip 16 skirtingų teismų aktų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.). Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik tie teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Tarp 10 naujausių citavimų dažniausiai minimi 2 straipsnio sąvokos ir 4 straipsnio įrodinėjimo pareiga. Pavyzdžiui, 4 straipsnį cituoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje eA-930-1047/2025 (2025 m. spalio 8 d.), o 2 straipsnio 5 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje e3K-154-684/2024 (2024 m. birželio 10 d.). Citavimas rodo, kur nuostata taikyta, o ne kaip byla baigėsi.

Ką tai reiškia praktiškai?

Darbuotojas mano, kad jį atleido dėl amžiaus. Iki kada skųstis kontrolieriui? Per 3 mėnesius nuo atleidimo arba nuo tada, kai paaiškėjo, kad priežastis galėjo būti amžius (26 straipsnis). Kreipimasis į kontrolierių neatima teisės ginti savo teises teisme (12 straipsnio 1 dalis).

Kas turi įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo? Pakanka, kad pareiškėjas nurodytų aplinkybes, leidžiančias daryti diskriminacijos prielaidą. Tada preziumuojama, kad diskriminacija buvo, ir skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (4 straipsnis).

Ar darbdavys turi pritaikyti darbo vietą darbuotojui su negalia? Taip, jis privalo imtis tinkamų priemonių (7 straipsnio 8 punktas). Pareigos riba yra neproporcinga ar nepagrįsta našta (2 straipsnio 10 dalis), o tinkamo pritaikymo neužtikrinimas laikomas diskriminacija negalios pagrindu (12 dalis).

Pirkėjas nori skųstis dėl paslaugų teikėjo atsisakymo jį aptarnauti. Kas keisis 2027 m.? Nuo 2027 m. sausio 1 d. pirmiausia reikės per 3 mėnesius raštu kreiptis į paslaugų teikėją. Jei šis nesutinka, per 14 dienų jis turi pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą. Jei reikalavimai netenkinami, galima skųstis kontrolieriui (24 straipsnio 3 dalis).

Apie darbo sutartį ir atleidimą rašome puslapyje Darbo kodeksas, apie neįgaliųjų teises puslapyje Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, o apie vartotojų ginčus puslapyje Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

Kaip tą patį paklausti savo asistento