Dekretinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos, prašymas darbdaviui ir išmokos (DK 132, 133 ir 134 straipsniai)

Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų).

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir tėvystės išmoka mokamos po 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ir per mėnesį negali būti mažesnės už 8 bazinių socialinių išmokų dydžius (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 ir 21 straipsniai).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo šeimos atostogų planą. Paruošta užklausa.

Kaip įstatymai vadina dekretines atostogas?

Žodis „dekretinės“ yra kasdienis. Darbo kodekso straipsniuose šios atostogos vadinamos taip:

1. nėštumo ir gimdymo atostogos (132 straipsnis);
2. tėvystės atostogos (133 straipsnis);
3. atostogos vaikui prižiūrėti (134 straipsnis). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme jos vadinamos vaiko priežiūros atostogomis.

Už visų trijų rūšių atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka (132 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 134 straipsnio 5 dalis). Tai atitinkamai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka.

Dabar galioja Darbo kodekso redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Jos 132 straipsnio tekstas galioja nuo 2024 m. liepos 1 d., 134 straipsnio nuo 2025 m. sausio 1 d., o 133 straipsnio nuo 2026 m. lapkričio 1 d. (jo 2 dalį pakeitė įstatymas Nr. XV-1058). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Nr. IX-110) galiojanti redakcija taip pat yra nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Kiek trunka nėštumo ir gimdymo atostogos?

Pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį darbuotojoms suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų po gimdymo suteikiama 70 kalendorinių dienų. Atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos visos, nepaisant to, kiek dienų faktiškai panaudota iki gimdymo.

Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys vis tiek privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo jos prašymo.

Pagal 2 dalį darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, atostogos suteikiamos nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sukaks 70 dienų. Įmotėms suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos, kurioms atitinkamai taikomos 133 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Motinystės išmoka skiriama pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, arba pagal darbdavio suteiktas 14 kalendorinių dienų (132 straipsnio 1 dalis) ar 30 kalendorinių dienų (132 straipsnio 2 dalis) atostogas (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).

Kam ir kada suteikiamos tėvystės atostogos?

Pagal 133 straipsnio 1 dalį darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos. Jas galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis ir imti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol vaikui sukaks vieni metai.

Įvaikinus vaiką, 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos (taip pat ne daugiau kaip dviem dalimis) suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos, o skubaus vykdymo atveju per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios. Jos nesuteikiamos, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas (2 dalis).

Įspėjimo termino tėvystės atostogoms 133 straipsnis nenustato.

Kas ir kiek gali būti vaiko priežiūros atostogose?

Pagal 134 straipsnio 1 dalį atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos, kol vaikui sukaks treji metai. Kas jose bus, renkasi šeima, išskyrus neperleidžiamą dalį (apie ją žemiau). Atostogos suteikiamos:

• motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką;
• darbuotojui, paskirtam vaiko globėju;
• buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai jis teismo nutartimi buvo nušalintas nuo šių pareigų.

Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Neperleidžiama dviejų mėnesių dalis

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, pirmiausia turi teisę pasinaudoti neperleidžiama dviejų mėnesių dalimi. Ją sudaro 62 kalendorinės dienos. Ją galima imti bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų. Šios dalies niekam negalima perleisti, ir abu tėvai negali jos imti tuo pačiu metu (134 straipsnio 3 dalis).

Atostogos vaikui prižiūrėti įvaikinus

Per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju nuo sprendimo vykdymo pradžios) įmotei ar įtėviui suteikiamos 24 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti. Kas jose bus, renkasi šeima, išskyrus kiekvieno iš tėvų neperleidžiamą dviejų mėnesių dalį. Jos nesuteikiamos, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai tam pačiam vaikui jau buvo suteiktos atostogos pagal 1 dalį. Kas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui turi teisę į atostogas ir pagal 1, ir pagal 2 dalį, renkasi pats. Teisę į šias atostogas turintys darbuotojai gali jas imti pakaitomis (134 straipsnio 2 dalis).

Kaip paprašyti vaiko priežiūros atostogų?

4. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. […] Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, savo prašyme dėl šių atostogų suteikimo nurodo jų pradžios ir pabaigos datas.

Darbo kodekso 134 straipsnio 4 dalis (ištrauka), e-TAR

Kai atostogos imamos įvaikinus vaiką (134 straipsnio 2 dalis), darbdavį raštu reikia įspėti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Tie patys terminai taikomi ir norint grįžti į darbą anksčiau, nei atostogos baigiasi.

Prašymo formos 134 straipsnis nenustato. Iš jo matyti trys reikalavimai:

1. jis pateikiamas darbdaviui raštu;
2. jame nurodytos atostogų pradžios ir pabaigos datos;
3. jis pateiktas laiku: ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų (įvaikinus prieš 3 darbo dienas), nebent kolektyvinė sutartis nustato ilgesnį terminą.

Kitų privalomų prašymo elementų 134 straipsnis nenurodo.

Kokios išmokos mokamos ir kiek?

Visoms trims išmokoms įstatymas numato išimčių. Jei stažo trūksta, nes skaičiavimo laikotarpiu asmeniui buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai tos atostogos suteiktos, sukako dveji metai (16 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 7 dalis). Tam tikrais atvejais išmoka mokama ir tapusiam neapdraustu asmeniui, pavyzdžiui, pasibaigus darbo sutarčiai (16 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 10 ir 11 dalys).

Kitos išmokų taisyklės:

• Motinystės išmoka mokama ir moterims, pagimdžiusioms nuo 22 iki 30 nėštumo savaitės: už 28 kalendorines dienas po gimdymo, o jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, už 126 kalendorines dienas po gimdymo (17 straipsnio 3 dalis).
• Jei motinystės ar tėvystės išmokos gavėjas tuo pačiu metu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, kitų darbinės veiklos pajamų arba gauna įstatyme išvardytas ligos ar profesinės reabilitacijos išmokas ir jos mažesnės už išmoką, mokamas skirtumas. Jei jos lygios išmokai ar didesnės, išmoka nemokama (18 ir 21 straipsnių 3 dalys). Įstatymas numato išimčių: pavyzdžiui, į pajamas už darbą, atliktą iki atostogų, neatsižvelgiama, o savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, išmoka mokama neatsižvelgiant į tos veiklos pajamas.
• Kiekvienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, atitinkantis 22 straipsnio 1 dalies sąlygas, turi teisę į vaiko priežiūros išmoką už savo neperleidžiamą dviejų mėnesių dalį. Jei vienas iš tėvų jos nepanaudoja, kitam už nepanaudotą laikotarpį išmoka neskiriama ir nemokama (22 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vaiko priežiūros išmoka pirmiausia pradedama mokėti už šią dalį (23 straipsnio 1¹ dalis).
• Vienas iš tėvų, kuris bent du paskutinius pasirinkto išmokos mokėjimo laikotarpio mėnesius vaiką augina vienas, gali gauti išmoką už papildomą dviejų mėnesių dalį, jeigu kitam iš tėvų nebuvo išmokėta išmoka už jo neperleidžiamą dalį (22 straipsnio 4 dalis). Kada laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų, išvardyta 22 straipsnio 5 dalyje, pavyzdžiui, kai kitas iš tėvų yra miręs arba vaikui nenustatyta tėvystė; tai nustato Fondo valdybos teritorinis skyrius.
• Kai vaiko priežiūros išmoką gaunantis asmuo įgyja teisę į motinystės ar dar vieną vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, mokamos abi išmokos, bet jų bendra suma negali būti didesnė kaip 78 procentai palankesnio kompensuojamojo uždarbio (22 straipsnio 8 dalis).
• Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nemokama (23 straipsnio 4 dalis).

Įstatymas šias išmokas sieja su Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis. Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš šio fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal Išmokų vaikams įstatymą (16 straipsnio 5 dalis). Asmeniui, neturinčiam teisės į vaiko priežiūros išmoką iš fondo lėšų ir atitinkančiam Išmokų vaikams įstatymo sąlygas, mokama išmoka vaiko priežiūrai pagal tą įstatymą (22 straipsnio 9 dalis).

Ar dekretines atostogas galima dalyti tarp tėvų?

Iš dalies taip, bet kiekvienai rūšiai taikomos savos taisyklės:

• nėštumo ir gimdymo atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos (132 straipsnio 1 dalis);
• tėvystės atostogas galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis (133 straipsnis);
• atostogas vaikui prižiūrėti galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis, o kas jose bus, renkasi šeima (134 straipsnio 1 dalis);
• kiekvieno iš tėvų neperleidžiamos dviejų mėnesių dalies negalima perleisti kitam, ir abu tėvai negali jos imti tuo pačiu metu (134 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš vaiko senelių ar buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų) gali gauti vaiko priežiūros išmoką, jeigu atitinka 22 straipsnio 1 dalies sąlygas ir bent vienas iš vaiko tėvų turi teisę į vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui. Išmokos už neperleidžiamą dalį jie negauna (22 straipsnio 6 dalis).

Kas keisis 2027 m. sausio 1 d.?

Registre jau yra Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijos nuo 2027 m. sausio 1 d. Tą dieną keisis Darbo kodekso 132 straipsnio tekstas (įstatymas Nr. XV-1125) ir įstatymo 17, 18, 21 bei 22 straipsnių tekstas; 17, 21 ir 22 straipsnius keičia įstatymas Nr. XV-1124. Darbo kodekso 133 ir 134 straipsniai bei įstatymo 16, 20 ir 23 straipsniai tą dieną nesikeis. Ar keisis 19 straipsnis (teisė į tėvystės išmoką), Avokata kol kas negali pasakyti, nes tos dienos jo teksto neturi.

Šiame puslapyje aprašytas 2026 m. lapkričio 4 d. galiojantis tekstas. Sausio 1 d. pakeitimų apžvalga: Įstatymų pakeitimai nuo 2027 m. sausio 1 d..

Ką tai reiškia praktiškai?

Tėtis nori tėvystės atostogų, kai vaikui jau aštuoni mėnesiai. Ar dar galima? Taip: tėvystės atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol vaikui sukaks vieni metai, ir jas galima skaidyti ne daugiau kaip į dvi dalis (133 straipsnio 1 dalis).

Mama nepanaudojo savo neperleidžiamų dviejų mėnesių. Ar juos gali paimti tėtis? Ne: šios dalies niekam negalima perleisti (134 straipsnio 3 dalis), o kitam iš tėvų už nepanaudotą laikotarpį vaiko priežiūros išmoka neskiriama (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis). Išimtis: jei tėtis bent du paskutinius pasirinkto išmokos mokėjimo laikotarpio mėnesius vaiką augina vienas (atvejai išvardyti 22 straipsnio 5 dalyje, pavyzdžiui, kai mama mirusi ar jai apribota tėvų valdžia) ir mamai išmoka už jos neperleidžiamą dalį nebuvo išmokėta, jis gali gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių dalį (22 straipsnio 4 dalis).

Noriu grįžti į darbą, kol vaiko priežiūros atostogos dar nesibaigė. Ką daryti? Raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, o jei atostogos suteiktos įvaikinus, prieš 3 darbo dienas. Kolektyvinė sutartis gali nustatyti ilgesnį terminą (134 straipsnio 4 dalis).

Ar vaiko priežiūros atostogose gali būti senelė? Taip: 134 straipsnio 1 dalis senelę mini tarp asmenų, kuriems pagal šeimos pasirinkimą suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. Išmoką ji gauna, jei atitinka 22 straipsnio 1 dalies sąlygas ir bent vienas iš tėvų turi teisę į vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui (22 straipsnio 6 dalis).

Darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis. Ar jai vis tiek priklauso atostogos po gimdymo? Taip: darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo (132 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju motinystės išmoka mokama už 14 kalendorinių dienų (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalis).

Susiję puslapiai

• Darbo kodeksas: galiojanti redakcija, atleidimo straipsniai, teismų praktika ir pakeitimai
• Ligos išmoka: ką moka darbdavys ir nuo kurios dienos moka Sodra
• Darbo kodekso 127 straipsnis: teisė į kasmetines atostogas, nepanaudotos atostogos ir kompensacija
• Įstatymų pakeitimai nuo 2027 m. sausio 1 d.
• Personalo specialistams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento