Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytais planavimo dokumentais laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų.
Planavimo dokumentai skirstomi į 4 lygmenis: strateginio lygmens dokumentai yra 10 metų ir ilgesnės trukmės, programavimo lygmens 4–10 metų, o strateginiai veiklos planai rengiami 3 metams (5, 8 ir 9 straipsniai).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo planavimo dokumentą. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Seimas įstatymą priėmė 2020 m. birželio 25 d., jis paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. liepos 9 d. Avokata saugo 5 įstatymo redakcijas; dabar galioja suvestinė redakcija nuo 2026 m. gegužės 13 d.
| Įsigaliojimo data | Pakeitimo aktas | Kas keista |
|---|---|---|
| 2021 m. sausio 1 d. | – | pirminis tekstas |
| 2022 m. sausio 1 d. | Nr. XIV-836 | nauja įstatymo redakcija |
| 2023 m. balandžio 1 d. | Nr. XIV-1273 | 22 straipsnis |
| 2024 m. sausio 1 d. | Nr. XIV-2255 | 3 straipsnis |
| 2026 m. gegužės 13 d. | Nr. XV-878 | 14 straipsnis |
Registro redakcijų sąrašas, patikrintas 2026 m. spalio 24 d., būsimos redakcijos nerodė, tačiau naujesnė galėjo būti paskelbta vėliau.
Ką reguliuoja įstatymas ir kam jis taikomas?
Įstatymo tikslas yra sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, integruojant strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus (1 straipsnio 1 dalis). Jis nustato strateginio valdymo sistemos principus, planavimo dokumentų lygmenis, tipus ir jų tarpusavio sąsajas, jų įtaką pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų planavimui, sistemos dalyvius ir jų teises bei pareigas (1 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas taikomas strateginio valdymo sistemos dalyviams (2 straipsnis). 3 straipsnio 17 dalis jų išvardija 13 grupių: Seimą, Vyriausybę, įstaigas, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir joms pavaldžias biudžetines įstaigas, Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, regionų plėtros tarybas, savivaldybių tarybas, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojus ir kitas savivaldybių tarybų įsteigtas biudžetines įstaigas, 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliekančias viešąsias įstaigas, Valstybės pažangos tarybą, Vyriausybės strateginės analizės centrą, Teisėjų tarybą ir nacionalines plėtros įstaigas. Paskutinė grupė yra juridiniai asmenys, organizacijos be juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones, todėl dalyvis gali būti ir projektą vykdanti įmonė.
Dvi sąvokos lemia, kur planuojamos lėšos. Pažangos lėšos skirtos Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams finansuoti, o tęstinės veiklos lėšos skirtos dalyvio tęstinei veiklai, kuria jis vykdo savo funkcijas (3 straipsnio 5, 22 ir 23 dalys).
4 straipsnis įtvirtina 8 principus: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, lyčių lygybės ir nediskriminavimo bei ateities vertinimo. Pagal atvirumo principą informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama (6 punktas).
Kokie yra planavimo dokumentų lygmenys?
2) strateginio lygmens planavimo dokumentai – 10 metų ir ilgesnės trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, taip pat kiti elementai, privalomi pagal Teritorijų planavimo įstatymą, Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
Strateginio valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (ištrauka), e-TAR, redakcija nuo 2026-05-13
| Lygmuo | Trukmė | Kas nustatoma | Dokumentų tipai |
|---|---|---|---|
| Valstybės strategijos | 5 straipsnis lygmens trukmės nenustato; valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys apima ilgesnį negu 20 metų laikotarpį (3 straipsnio 26 ir 28 dalys) | Prielaidos valstybės saugumui ir ilgalaikei darniai pažangai, politinės gairės, vizija, vystymosi kryptys ar teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai ir kiti elementai | Išvardyti 6 straipsnyje, kurio Avokata šįkart neperskaitė |
| Strateginio lygmens | 10 metų ir ilgesnė | Strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir kiti privalomi elementai (citata aukščiau) | Nacionalinės darbotvarkės, Nacionalinis pažangos planas (10 metų), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (7 straipsnis) |
| Programavimo lygmens | 4–10 metų | Pažangos priemonės, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kita; dokumentai būna nacionaliniai, regionų ar savivaldybių | Nacionalinės plėtros programos, Vyriausybės programa ir jos nuostatų įgyvendinimo planas, nacionalinių darbotvarkių planai, regionų plėtros planai, savivaldybių strateginiai plėtros planai ir bendrieji planai (8 straipsnis) |
| Veiklos lygmens | Strateginiai veiklos planai 3 metų, veiksmų planai įvairaus laikotarpio, metiniai veiklos planai vienų metų | Kaip įgyvendinamos pažangos priemonės ir projektai, tęstinės veiklos priemonės ir joms reikalingos lėšos | Strateginiai veiklos planai, neprivalomi veiksmų planai, metiniai veiklos planai, jei juos numato dalyvio veiklą reglamentuojantys įstatymai (9 straipsnis) |
Nacionalinis pažangos planas apima visas valstybės veiklos sritis; 3 straipsnio 27 dalis jų išvardija 15, nuo valstybės valdymo iki žemės ir maisto ūkio. Jame nustatomi strateginiai tikslai, finansavimo ir (arba) investavimo prioritetai, finansinės projekcijos, pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai, atsakingi ir dalyvaujantys dalyviai bei kiti strateginiams tikslams pasiekti reikalingi elementai. Visa tai nustatoma atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus bei turimus finansinius išteklius (7 straipsnio 2 punktas). Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos, bet plėtros programa jai rengiama tik viena (8 straipsnio 1 punktas).
Teritorijų planavimas į šią sistemą įeina dviem lygiais. Valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu, o savivaldybių bendrieji planai, rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymą, turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais (7 straipsnio 3 punktas, 8 straipsnio 7 punktas). Kaip šie planai rengiami, rašome puslapyje Teritorijų planavimo įstatymas.
Kas rengia, tvirtina ir prižiūri planavimo dokumentus?
| Dokumentas | Rengia | Tvirtina | Įgyvendinimą koordinuoja ar organizuoja |
|---|---|---|---|
| Nacionalinis pažangos planas (16 straipsnis) | Vyriausybės įgaliota institucija, rengimą koordinuoja Vyriausybė | Vyriausybė; strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams nutarimu pritaria Seimas | Vyriausybė; stebėseną koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, atlieka Finansų ministerija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru |
| Nacionalinės plėtros programos (18 straipsnis) | Vyriausybės kanceliarija ir už atitinkamą sritį atsakingos ministerijos | Plėtros programas ir Regionų plėtros programą Vyriausybė, ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas Seimas nutarimu | Programų portfelį koordinuoja portfelio valdytojas, Finansų ministerija (3 straipsnio 3 dalis); atskiras programas organizuoja jas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija |
| Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas (19 straipsnis) | Rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija | Vyriausybė | Vyriausybė; vykdo Vyriausybei pavaldūs dalyviai |
| Nacionalinių darbotvarkių planai (20 straipsnis) | Darbotvarkių koordinatoriai ir (arba) ministerijos | Vyriausybė | Įgyvendinami per nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus; stebėseną ir vertinimus atlieka darbotvarkių koordinatoriai |
| Regionų plėtros planai (21 straipsnis) | Regionų plėtros tarybos | Regionų plėtros tarybos | Pagal šį įstatymą, Regioninės plėtros įstatymą ir Strateginio valdymo metodiką |
| Savivaldybių strateginiai plėtros planai (22 straipsnis) | Savivaldybių administracijos | Savivaldybių tarybos | Savivaldybių merai |
| Strateginiai veiklos planai (24 straipsnis) | Dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos | Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, išskyrus 24 straipsnio 2 dalyje išvardytų įstatymų nustatytus atvejus | Patys rengėjai; valstybės biudžeto asignavimų valdytojų planų rezultatus vertina Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija |
| Veiksmų planai ir metiniai veiklos planai (25 straipsnis) | Patys dalyviai | Patys dalyviai | Patys dalyviai |
Nacionalinę saugumo strategiją, teritorijos bendrojo plano koncepciją ir patį bendrąjį planą įstatymas palieka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo tvarkai (17 straipsnis), o savivaldybių bendruosius planus Teritorijų planavimo įstatymo tvarkai (23 straipsnis). Sprendimą rengti naują Nacionalinį pažangos planą Vyriausybė priima ne vėliau kaip likus 2 metams iki galiojančio plano termino pabaigos (16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o portfelio valdytojas informaciją apie programų portfelio pažangą Vyriausybei teikia 2 kartus per metus (18 straipsnio 6 dalis). Už Nacionalinio pažangos plano pažangą ir strateginių veiklos planų įgyvendinimą atsiskaitoma Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka (16 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 5 dalis).
Planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tvarką bei dalyvių teises ir pareigas nustato įstatymas, išskyrus jame nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika; dalyviai ja vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams (13 straipsnio 1 dalis). Avokata paieška ją rodo kaip Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 patvirtintą aktą, galiojantį nuo 2021 m. balandžio 30 d. Kituose įstatymuose minima „strateginio planavimo metodika“ reiškia Strateginio valdymo metodiką (26 straipsnio 4 dalis).
Kaip planuojamos pažangos ir tęstinės veiklos lėšos?
Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, numatytoms nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, pagal šį įstatymą, Strateginio valdymo metodiką ir Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinės veiklos lėšos planuojamos pagal tas pačias taisykles ir Metodiką, vertinant, kaip efektyviai naudojamos išlaidos tęstinei veiklai; papildomos lėšos tęstinei veiklai vykdyti taip pat laikomos tęstinės veiklos lėšomis (10 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Nacionaliniame pažangos plane nustatoma bendroji finansinė projekcija yra viena nominalia reikšme išreikštos valstybės finansinės galimybės visiems plano strateginiams tikslams per visą jo laikotarpį. Atskiros finansinės projekcijos nustatomos procentais kaip jos dalis, atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, vykdomą anticiklinę fiskalinę politiką, vidutinio laikotarpio finansines ir ekonomines prognozes bei fiskalinės drausmės normas ir vadovaujantis 6 kriterijais: strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinio finansavimo šaltinių apribojimais, Vyriausybės veiklos prioritetais, tarptautiniais įsipareigojimais, plėtros programų vykdymo rezultatais ir asignavimų valdytojų pajėgumais veiksmingai panaudoti lėšas (11 straipsnis). Portfelio valdytojas prižiūri, kad planuojamos pažangos lėšos neviršytų šių projekcijų, stebi programų rezultatus ir lėšų panaudojimą. Prireikus jis siūlo Vyriausybei tikslinti projekcijas ar jų paskirstymą tarp valstybės veiklos sričių, jeigu tai būtina strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams laiku įgyvendinti ir lėšoms efektyviai panaudoti, ir (arba) tikslinti pačius tikslus ar uždavinius (12 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Kas pasikeitė 2026 m. gegužės 13 d.?
Įstatymas Nr. XV-878, Seimo priimtas 2026 m. gegužės 7 d., pakeitė 14 straipsnį apie Valstybės pažangos strategiją. Avokata redakcijų palyginimas rodo 3 teksto pakeitimus: anksčiau pasiekta pažanga buvo svarstoma kartą per metus Valstybės pažangos taryboje, o dabar ji svarstoma kiekvienais metais, Seimui teikiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą, ir kas ketverius metus Seime svarstant Valstybės pažangos strategijos ataskaitą. Nacionalinio pažangos plano pažanga, kaip ir anksčiau, kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje (16 straipsnio 4 dalis). Palyginimas rodo dar vieną pakeitimą 26 straipsnyje, tačiau tai tik įstatymo pabaigoje esančio pakeitimų sąrašo papildymas šiuo įstatymu.
Ką sako teismai?
Avokata citavimų paieška 2026 m. lapkričio 4 d. nerado nė vieno teismo akto, susieto su šiuo įstatymu. Tai nereiškia, kad teismai jo niekada necitavo: skaičiuojami tik Avokata turimi teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu.
Ką tai reiškia praktiškai?
Kas tvirtina savivaldybės strateginį plėtros planą? Savivaldybės taryba; rengia administracija, o įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja meras (22 straipsnis). Tai 4–10 metų trukmės planas, rengiamas atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus; jis turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais (8 straipsnio 6 punktas). Apie mero įgaliojimus rašome puslapyje Vietos savivaldos įstatymas.
Ką turi apimti įstaigos strateginis veiklos planas? Jame nurodoma misija, veiklos prioritetai, veiklos tikslai ir asignavimų valdytojų programos su 3 metų asignavimais pažangos priemonėms ar tęstinei veiklai, taip pat poveikio, rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai (9 straipsnio 1 punktas).
Ar rengiant planą reikia konsultuotis su visuomene? Strateginio ir programavimo lygmens dokumentus rengiantys dalyviai konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (13 straipsnio 5 dalis).
Susiję puslapiai
- Teritorijų planavimo įstatymas
- Vietos savivaldos įstatymas
- Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas
- Vyriausybės įstatymas
- Investicijų įstatymas
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Rengiame [savivaldybės strateginį plėtros planą / įstaigos strateginį veiklos planą].
Pagal Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 5, 8, 9 ir 22 arba 24 straipsnius
(redakcija nuo 2026-05-13): kokios trukmės turi būti planas, kas jį rengia ir tvirtina,
kas organizuoja įgyvendinimą ir su kuriais dokumentais jis turi derėti? Cituok straipsnius.Avokata tam kviečia check_validity ir read_paragraphs su dokumentu lt.e-tar:13ecbb50c1be11ea9815f635b9c0dcef. Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Įrašyti teksto skaitymai buvo apkarpyti: juose nėra 6 straipsnio (valstybės strategijų tipai), 14 straipsnio (Valstybės pažangos strategija) ir 15 straipsnio (nacionalinės darbotvarkės) teksto, todėl puslapis jų neperpasakoja, išskyrus tai, ką rodo 14 straipsnio redakcijų palyginimas. Strateginio valdymo metodikos tekstas, išskyrus jos 1 punkto pradžią, nebuvo skaitytas.