Vyriausybės įstatymas: galiojanti redakcija, Vyriausybės sudarymas, įgaliojimai, nutarimai ir teismų praktika

Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą ir kas ketverius metus – Valstybės pažangos strategijos ataskaitą, kurioje įvertinama valstybės pažanga įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Ministras Pirmininkas savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę pristato Seimui ir pateikia svarstyti jos programą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo (6 straipsnio 2 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie Vyriausybės ar ministro įgaliojimus. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Vyriausybės įstatymas Nr. I-464 priimtas 1994 m. gegužės 19 d. ir galioja nuo 1994 m. birželio 8 d. Nauja jo redakcija priimta 1998 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. VIII-717. Avokata saugo 55 įstatymo redakcijas, pradedant 1996 m. lapkričio 19 d.

Dabar galioja oficiali suvestinė redakcija nuo 2026 m. gegužės 13 d., kurią lėmė 2026 m. gegužės 7 d. įstatymas Nr. XV-877 (paskelbtas TAR 2026 m. gegužės 12 d.). Ankstesnė redakcija galiojo iki 2026 m. gegužės 12 d. Jau paskelbtos vėlesnės redakcijos Avokata duomenyse nėra; registro redakcijų sąrašas tikrintas 2026 m. spalio 25 d.

Kas keitėsi ir kada?

Avokata palygino 2026 m. gegužės 12 ir 13 d. redakcijas: pasikeitė 5 ir 22 straipsniai, o 53 straipsnyje papildytas pakeitimų sąrašas. Tai atitinka įstatymo Nr. XV-877 pavadinimą: jis keičia būtent 5 ir 22 straipsnius.

• 5 straipsnio 1 dalis. Iki gegužės 13 d. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus teikdavo Seimui valstybės pažangos ataskaitą. Dabar ji ne rečiau kaip kartą per metus teikia pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą, o kas ketverius metus Valstybės pažangos strategijos ataskaitą (naujas sakinys cituojamas viršuje). TAR pastaboje nurodyta, kad nauja tvarka taikoma 2025 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių ataskaitoms, teikiamoms 2024–2028 m. kadencijos ir vėlesnių kadencijų Seimui.
• 22 straipsnio 4 punktas. Vietoj valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Vyriausybė teikia Seimui „Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą“, o vietoj Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių projekto „Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą“.

Ką reglamentuoja įstatymas?

Kaip sudaroma Vyriausybė ir kada ji atsistatydina?

Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas (6 straipsnio 1 dalis). Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria pateiktai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia naują. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai, o tada per 3 mėnesius turi patvirtinti programos nuostatų įgyvendinimo planą (6 straipsnio 2–4 dalys). Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas (10 straipsnio 1 dalis).

Vyriausybė grąžina įgaliojimus po Seimo rinkimų (tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį) ir išrinkus Respublikos Prezidentą (tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas). Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus (8 straipsnio 1–4 dalys).

Vyriausybė privalo atsistatydinti (9 straipsnio 1 dalis):

1. kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;
2. kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3. kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;
4. po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5. kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų arba išrinkus Respublikos Prezidentą Vyriausybė iš naujo negauna Seimo įgaliojimų.

Vyriausybė gali atsistatydinti ir Ministro Pirmininko siūlymu, priimdama nutarimą. Atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas, ir Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo jo dekreto įsigaliojimo dienos (9 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Ką sprendžia Vyriausybė ir ministrai?

Pagrindinius Vyriausybės įgaliojimus išvardija 22 straipsnis. Tarp jų Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu ir nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, ir sudaro Vyriausybės komitetus bei komisijas (22 straipsnio 2, 5, 8, 13 ir 15 punktai). Sąrašas nebaigtinis: Vyriausybė vykdo ir kitas pareigas, kurias jai numato Konstitucija, šis ir kiti įstatymai (16 punktas).

Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė priima reikalingus teisės aktus. Priimti teisės aktą ji gali įgalioti ministrą, Vyriausybės įstaigą ar įstaigą prie ministerijos, jeigu tų santykių Konstitucija tiesiogiai nepriskiria Vyriausybės įgaliojimams (20¹ straipsnis).

Ministras vadovauja ministerijai, užtikrina įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą, teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, priima ir pasirašo įsakymus; keli ministrai gali priimti bendrus įsakymus (26 straipsnio 3 dalies 1–5 punktai). Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys (26 straipsnio 2 dalis).

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Jie negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse ir gauti kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje ir užmokestį už kūrybinę veiklą (14 straipsnis).

Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus, kurie yra patariamosios institucijos ir sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio arba jo pirmojo pavaduotojo, ir Vyriausybės komisijas pavestoms užduotims atlikti. Į komisijas gali būti įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, nepriklausomi ekspertai ir kiti asmenys (27 straipsnis). Ministras Pirmininkas savo pavestoms užduotims atlikti gali sudaryti darbo grupes (28 straipsnis).

Kokios yra ministerijos ir kas prižiūri savivaldybes?

Ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse; politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais (29 straipsnio 1 dalis). Įstatymas išvardija 14 ministerijų: aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, energetikos, finansų, krašto apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, teisingumo, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir žemės ūkio (29 straipsnio 2 dalis). Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą, o jų nuostatus tvirtina Vyriausybė (29 straipsnio 3 ir 7 dalys).

Vyriausybė valdymą apskrityje organizuoja per ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų ir kitus jai pavaldžius ar atskaitingus viešojo administravimo subjektus. Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų ir vykdo Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovai, kuriems padeda Vyriausybės atstovų įstaiga. Laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje Vyriausybė įgyvendina per paskirtą Vyriausybės įgaliotinį (35 straipsnio 1 ir 3–5 dalys).

Kaip priimami ir įsigalioja Vyriausybės nutarimai?

Teisės aktų projektus Vyriausybei turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai. Savivaldybių tarybų ir kitų subjektų projektus turi vizuoti atitinkamos valdymo srities ministras (38 straipsnio 1 dalis). Projektas, susijęs ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Išimtys numatytos 38 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, kai projektas teikiamas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu ir jo nepriėmus nedelsiant kiltų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui, taip pat kai siūloma skelbti gedulą.

Vyriausybės darbo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas (36 straipsnis). Valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia posėdžiuose, o svarbiausi klausimai prieš tai gali būti svarstomi Vyriausybės pasitarimuose ir komitetuose (37 straipsnio 1 ir 4 dalys). Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu, taip pat kai klausimus būtina spręsti neatidėliotinai ar norint užtikrinti Vyriausybės narių ar kitų teisę dalyvauti turinčių asmenų dalyvavimą, posėdžiai ir pasitarimai gali vykti nuotoliniu būdu; tada turi būti užtikrintas Vyriausybės nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas (37 straipsnio 6 dalis).

Vyriausybės nutarimai priimami posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Juos pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip ministras balsavo ir ar dalyvavo posėdyje. Kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs projektą. Nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka (41 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys). Vyriausybės sprendimai ir rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir tą pačią dieną turi būti paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje www.lrv.lt (41¹ straipsnio 4 dalis).

Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai tiesiogiai transliuojami internetu, išskyrus klausimus, kuriuose svarstoma valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį sudaranti informacija ar asmens duomenys, kurių viešinimas neatitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, ir tokios informacijos turinčių teisės aktų projektus. Kai posėdis ar pasitarimas vyksta nuotoliniu būdu ir techninių galimybių nėra, tiesiogiai jo transliuoti neprivaloma; jeigu jis nebuvo transliuotas ir jo vaizdo įrašas neviešinamas, Vyriausybė turi nedelsdama informuoti visuomenę apie priimtus sprendimus (42 straipsnio 3 dalis). Posėdžiai protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, išskyrus tokios informacijos svarstymą: tada garso įrašai nedaromi. Protokolai ir garso įrašai yra vieši ir saugomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka (42 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasirašyti nutarimai, sprendimai, rezoliucijos, Ministro Pirmininko potvarkiai ir posėdžių protokolai saugomi Vyriausybės kanceliarijoje (46 straipsnio 1 dalis), kuriai vadovauja Ministro Pirmininko priimamas Vyriausybės kancleris (45 straipsnio 1 dalis).

Ką sako teismai?

Vyriausybės įstatymą cituoja ne mažiau kaip 13 teismų aktų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.). Tai apatinė riba: į ją įskaičiuoti teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė: jis rodo, kur nuostata buvo taikyta ar aiškinta.

Tarp Avokata užfiksuotų citavimų pagal straipsnius:

• 22 straipsnis (pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai, aptarti aukščiau): Regionų administracinis teismas, 2025 m. lapkričio 27 d., byla Nr. eI3-10066-809/2025.
• 26 straipsnis: 1 dalis (ministrai atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai) cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. byloje Nr. eA-5154-492/2018, o 3 dalis (ministro funkcijų sąrašas) to paties teismo 2017 m. vasario 10 d. byloje Nr. A-184-492/2017.
• 29 straipsnio 1 dalis (kam steigiama ministerija ir kada jai gali būti pavestos politikos įgyvendinimo funkcijos): Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. gegužės 8 d., byla Nr. P602-68/2013, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2021 m. liepos 8 d., byla Nr. eI2-2890-809/2021. Dabartinė formuluotė aprašyta aukščiau; 29 straipsnis keistas įstatymu Nr. XIV-2244 nuo 2023 m. lapkričio 30 d., todėl ar abiem nutartims galiojo ta pati 1 dalies formuluotė, Avokata turimi duomenys nerodo.
• 29¹ straipsnio 9 dalis: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2019 m. lapkričio 6 d., byla Nr. eA-3148-556/2019. Avokata turimame dabartiniame 29¹ straipsnio (Vyriausybės įstaigos) tekste yra 7 dalys, todėl nutartis cituoja tuo metu galiojusią formuluotę.
• 52 straipsnio 3 dalis (dabar ji nustato, kad siūlydama kandidatus į ES Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, konsultuojasi su Seimu; ši dalis pakeista įstatymu Nr. XIV-1768 nuo 2022 m. gruodžio 31 d.): Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. liepos 7 d., byla Nr. eAS-546-463/2022. Nutartis priimta iki šio pakeitimo, todėl joje taikyta ankstesnė formuluotė.

Ką tai reiškia praktiškai?

Ar Vyriausybė gali panaikinti ministro įsakymą? Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka ji gali pripažinti netekusiais galios ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų teisės aktus, jeigu jie prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams (34 straipsnis).

Savivaldybė nori pateikti Vyriausybei nutarimo projektą. Savivaldybės taryba tokią teisę turi, bet projektą turi vizuoti atitinkamos valdymo srities ministras (38 straipsnio 1 dalis).

Nuo kada taikomas Vyriausybės sprendimas? Nutarimas įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, o Vyriausybės sprendimas ar rezoliucija įsigalioja pasirašymo dieną (41 straipsnio 5 dalis ir 41¹ straipsnio 4 dalis). Kaip Konstitucinis Teismas tikrina Vyriausybės aktus, rašome puslapyje Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kaip tą patį paklausti savo asistento