Statybos techniniai reglamentai (STR): pagrindiniai reglamentai, statybos rūšys, statinių kategorijos, statybą leidžiantys dokumentai ir statybos užbaigimas

2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Statybos užbaigimo komisija savo darbą užbaigia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo pradžios, o statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos užregistravimo IS „Infostatyba“ data (STR 1.05.01:2017 67 ir 104 punktai).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, kuris reglamentas taikomas jūsų statybai. Paruošta užklausa.

Kas yra statybos techniniai reglamentai?

Statybos įstatymas normatyviniu statybos techniniu dokumentu vadina dokumentą, kuriuo nustatomi statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos (2 straipsnio 33 dalis). Statybos techniniai reglamentai detalizuoja įstatymo nuostatas: pavyzdžiui, STR 1.05.01:2017 detalizuoja Statybos įstatymo 27, 27¹, 27² ir 28 straipsnius apie statybą leidžiančius dokumentus, pranešimą apie statybos pradžią ir statybos užbaigimą (1 punktas). Pagrindinį statybos teisės aktą aprašome puslapyje Statybos įstatymas.

Pagrindiniai reglamentai ir jų redakcijos

Senesnis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ registre pažymėtas kaip nebegaliojantis.

Statybos rūšys: kas yra rekonstravimas ir kas remontas?

STR 1.01.08:2002 išskiria šias statybos rūšis: naujo statinio statybą, rekonstravimą, kapitalinį ir paprastąjį remontą ir griovimą (7 punktas).

• Nauja statyba: antžeminis statinys statomas žemės plote, kuriame nėra kitų statinių; ja laikomas ir priestatas, jei dėl jo neperstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (8 punktas).
• Rekonstravimas: perstatomos laikančiosios konstrukcijos ir keičiami statinio išorės matmenys, pavyzdžiui, statomi nauji aukštai, įrengiamas ar praplečiamas rūsys (9 punktas). Jei pastato tūris padidėja daugiau kaip 100 procentų, taikomi naujo statinio reikalavimai (9² punktas).
• Kapitalinis remontas: pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant išorės matmenų (10 punktas).
• Paprastasis remontas: statinys atnaujinamas jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, pavyzdžiui, įrengiamos ar perstatomos nelaikančiosios konstrukcijos (12 punktas).

9² punktas pastato tūrį liepia skaičiuoti pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, tačiau jos registre nebegalioja nuo 2024 m. lapkričio 1 d.; dabartines taisykles aprašome puslapyje Kadastro duomenų nustatymo taisyklės.

Statinių kategorijos

Statiniai pagal galimą žalą įvykus avarijai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius (STR 1.01.03:2017 2 punktas). Ypatingiesiems statiniai priskiriami pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir reglamento 4 priede nurodytus požymius, neypatingiesiems pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį (2 ir 26 punktai). Nesudėtingieji statiniai skirstomi į I ir II grupes pagal reglamento 5 priedo požymius ir parametrus; valstybiniuose parkuose ir draustiniuose jiems taikomi papildomi reikalavimai (27–29 punktai).

Nuo kategorijos priklauso daug pareigų. Pavyzdžiui, I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir statybai ūkio būdu statybos vadovo skirti neprivaloma (STR 1.06.01:2016 16 punktas), o projekto vykdymo priežiūra privaloma statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius ir statinius saugomose teritorijose (74 ir 75 punktai). Kas skiria statybos vadovą, kokios jo pareigos ir kaip jis atestuojamas, rašome puslapyje Statybos darbų vadovas.

Statybą leidžiantys dokumentai

Kokie yra statybą leidžiantys dokumentai ir kada jų reikia, nustato Statybos įstatymo 27 straipsnis: pavyzdžiui, leidimas statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, naują nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties statinį ar II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, leidimas rekonstruoti ir leidimas atlikti kapitalinį remontą tam tikrais atvejais.

• Dokumentai laikomi išduotais ir galiojančiais, kai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas įregistruoja jų duomenis IS „Infostatyba“ ir apie išdavimą informuojama visuomenė (STR 1.05.01:2017 22 punktas).
• 2010 m. spalio 1 d. galioję ir vėliau išduoti galiojantys dokumentai galioja neterminuotai (45 punktas).
• Norėdamas įteisinti savavališką statybą, statytojas turi sumokėti Statybos įstatyme nustatyto dydžio įmoką (51 punktas).
• Pradėti statybos darbus galima tik pranešus apie statybos pradžią (kai privaloma) ir rangovui bei techniniam prižiūrėtojui perdavus statybą leidžiantį dokumentą ir projektą (STR 1.06.01:2016 5 punktas). Darbų eiga aprašoma Statybos darbų žurnale (8 punktas).

Kaip užbaigiama statyba?

Statybos užbaigimo tvarką nustato STR 1.05.01:2017 (STR 1.06.01:2016 9 punktas). Norėdamas gauti statybos užbaigimo aktą, statytojas per IS „Infostatyba“ pateikia prašymą padaliniui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra statinys (60 punktas). Komisija darbą užbaigia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, nebent procedūros sustabdomos; aktas galioja, kai jį kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašo visi komisijos narių atstovai (67 ir 76 punktai). Už akto išdavimą imama Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava (116² punktas).

Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais vietoj akto surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą; ją statytojas pildo per IS „Infostatyba“ ir pateikia patvirtinti ekspertizės rangovui, su kuriuo sudaryta sutartis (91¹ ir 92 punktai). Statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos užregistravimo IS „Infostatyba“ data (104 punktas).

Ką tai reiškia praktiškai?

Keičiame stogo konstrukcijas ir didiname pastato aukštį. Ar tai remontas? Ne. Kai perstatomos laikančiosios konstrukcijos ir keičiami išorės matmenys, pavyzdžiui, aukštis, tai rekonstravimas; jei matmenys nesikeičia, tai kapitalinis remontas (STR 1.01.08:2002 9 ir 10 punktai).

Leidimas statyti išduotas 2015 m., statyba neprasidėjo. Ar jis dar galioja? Pagal STR 1.05.01:2017 45 punktą po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Ar dokumentas nėra pripažintas negaliojančiu, verta patikrinti IS „Infostatyba“.

Kada laikoma, kad statyba užbaigta? Tą dieną, kai statybos užbaigimo aktas ar deklaracija užregistruojami IS „Infostatyba“ (STR 1.05.01:2017 104 punktas).

Kaip tą patį paklausti savo asistento