Steigiamos ar įsteigtos biudžetinės įstaigos nuostatus rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Biudžetinės įstaigos vadovas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso, ir tos pačios įstaigos vadovu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (10 straipsnio 2 dalis).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo įstaigos klausimą. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Biudžetinių įstaigų įstatymas Nr. I-1113 galioja nuo 1996 m. sausio 1 d. Avokata saugo 22 jo redakcijas, pradedant 1997 m. vasario 25 d. Dabar galioja redakcija nuo 2025 m. sausio 15 d., kurią lėmė 2024 m. gegužės 16 d. įstatymas Nr. XIV-2632 (paskelbtas TAR 2024 m. gegužės 30 d.). Būsimų redakcijų registre nėra.
Avokata palygino 2025–2027 m. redakcijas. Palyginimas rodo šiuos įstatymo Nr. XIV-2632 pakeitimus:
| Straipsnis | Kas pasikeitė nuo 2025 m. sausio 15 d. |
|---|---|
| 7 (nuostatai) | nuostatus rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios steigimo akte nurodyta institucija; 6 ir 7 dalys neteko galios |
| 23 (pertvarkymas) | pertvarkymas baigiamas nuo viešosios įstaigos steigimo dokumentų arba duomenų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (anksčiau buvo minimi įstatai) |
| 24 (reorganizavimas) | reorganizavimas baigiamas nuo po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų ar duomenų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos |
8 straipsnio (įsteigimo momentas ir įregistravimas) palyginti nepavyko, todėl jo pakeitimų nevertiname.
Kas yra biudžetinė įstaiga ir ko jai negalima?
Biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Ji išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ar kitų valstybės pinigų fondų ir vykdo viešąjį administravimą, teikia viešąsias paslaugas ar atlieka kitas valstybės ar savivaldybių funkcijas (2 straipsnio 1 dalis). Pagal savo prievoles ji atsako tik savo lėšomis, o išieškoma iš jos pagal Civilinio proceso kodeksą (2 straipsnio 2 dalis). Įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija (2 straipsnio 3 dalis).
Įstaiga gali turėti tik tas civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos nuostatams ir veiklos tikslams, ir jas įgyvendina per vadovą (4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ji gali steigti filialus Lietuvoje (4 straipsnio 4 dalis). Biudžetinei įstaigai draudžiama (4 straipsnio 6 dalis):
- būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus teisę savininko teises įgyvendinančios institucijos sprendimu jungtis į viešuosius interesus įgyvendinančias asociacijas;
- steigti atstovybes, išskyrus prekybos atstovybes;
- užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą;
- savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus, įskaitant paskolos ir finansinės nuomos (lizingo) sutartis.
Kas įgyvendina savininko teises?
Valstybės biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė, savivaldybės biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė (5 straipsnio 1 dalis). Valstybės įstaigoje savininko teises įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o kai įstaiga steigiama įstatymu, jas gali įgyvendinti įstatyme nurodyta institucija. Savivaldybės įstaigoje savininko teises įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus klausimus, priskirtus išimtinei ir paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai (5 straipsnio 2 dalis).
Savininko teises įgyvendinanti institucija tvirtina nuostatus, priima į pareigas, atleidžia ir nušalina vadovą, skiria ir atšaukia stebėtojų tarybos narius, sprendžia dėl buveinės pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo ir filialų, skiria likvidatorių ar sudaro likvidacinę komisiją (5 straipsnio 3 dalis). Jos sprendimai dėl įstaigos įforminami raštu (5 straipsnio 4 dalis). Sprendimai perduoti savininko teises ir turtą tarp valstybės ir savivaldybės priimami ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos (5 straipsnio 7 dalis).
Nuostatuose nurodoma pavadinimas, teisinė forma, buveinė, savininkas ir jo teises įgyvendinanti institucija, veiklos laikotarpis, jei jis ribotas, funkcijos ir tikslai, vadovo kompetencija ir priėmimo tvarka, kiti organai, pranešimų skelbimo šaltinis ir nuostatų keitimo tvarka (7 straipsnio 2 dalis). Kas nuostatus tvirtina ir keičia, nustato viršuje cituojama 7 straipsnio 5 dalis.
Kaip priimamas ir ką daro vadovas?
| Klausimas | Taisyklė | Šaltinis |
|---|---|---|
| Kadencija | 5 metai; konkursas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso | 10 straipsnio 2 dalis |
| Kiek kadencijų | ne daugiau kaip dvi iš eilės toje pačioje įstaigoje | 10 straipsnio 2 dalis |
| Antroji kadencija be konkurso | galima, jei visi kadencijos vertinimai buvo „atitinka lūkesčius“ ar „viršija lūkesčius“ (iki 2024 m. sausio 1 d. „gerai“ ar „labai gerai“) | 10 straipsnio 2 dalis |
| Reikalavimai | aukštasis koleginis arba universitetinis išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija, specialieji ar savininko nustatyti patirties, kvalifikacijos, kalbų ar skaitmeninio raštingumo reikalavimai | 10 straipsnio 3 dalis |
| Nepriekaištinga reputacija | vertinama pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus įstaigų vadovams | 10 straipsnio 4 dalis |
Vadovas organizuoja įstaigos darbą, priima ir atleidžia valstybės tarnautojus ir darbuotojus, nustato struktūrą ir pareigybių sąrašą, darbo apmokėjimo sistemą (jei nėra kolektyvinės sutarties), organizuoja finansinę apskaitą pagal Finansinės apskaitos įstatymą ir užtikrina taupų lėšų bei turto naudojimą ir vidaus kontrolę (11 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokesčio dydžius reglamentuoja atskiras Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, o reputacijos reikalavimus Valstybės tarnybos įstatymas.
Kada sudaroma stebėtojų taryba?
Stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas. Ją sudaro savininko teises įgyvendinanti institucija, kai taryba numatyta nuostatuose (12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Stebėtojų tarybos nesudaromos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijose, teismuose, ministerijose, statutinėse, teisėsaugos ir krašto apsaugos sistemos įstaigose, įstaigose, kurių nepriklausomumą turi užtikrinti ES ar nacionalinė teisė, įstaigose, kurioms įstatymai numato kitokius analogiškus kolegialius organus, ir visose savivaldybių biudžetinėse įstaigose (12 straipsnio 3 dalis).
Kam priklauso turtas ir iš ko įstaiga gyvena?
Savininko perduotas ir pačios įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui; įstaiga juo naudojasi patikėjimo teise ar panaudos pagrindais (20 straipsnio 1 dalis). Lėšų šaltiniai yra biudžeto asignavimai, valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Pastarąsias valstybės įstaiga naudoja Vyriausybės, o savivaldybės įstaiga savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (20 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Kaip biudžetinė įstaiga pertvarkoma ir likviduojama?
Pertvarkymas į viešąją įstaigą (23 straipsnis)
- Sutikimas: reikia Vyriausybės (valstybės įstaigai, išskyrus įsteigtas įstatymu) arba savivaldybės tarybos sutikimo; jame nurodomi tikslai, viešosios įstaigos pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai ir savininko teises įgyvendinsianti institucija (2 dalies 1 punktas).
- Turtas: patikėjimo teise valdomas turtas, perduodamas viešajai įstaigai kaip įnašas, iki sutikimo įvertinamas nepriklausomo vertintojo (3 dalis).
- Sprendimas ir paskelbimas: sprendimą priima savininko teises įgyvendinanti institucija; vadovas ne vėliau kaip pirmą paskelbimo dieną praneša Juridinių asmenų registrui ir skelbia tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą, raštu pranešdamas visiems kreditoriams (4 ir 5 dalys).
- Pabaiga: nuo sprendimo dienos įstaiga turi pertvarkomos įstaigos statusą, o pertvarkymas baigiamas įregistravus viešosios įstaigos steigimo dokumentus arba duomenis (6 ir 7 dalys).
Biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma tik į viešąją įstaigą (23 straipsnio 1 dalis); apie jas rašome puslapyje Viešųjų įstaigų įstatymas.
Likviduojama ji Civilinio kodekso nustatytais pagrindais (25 straipsnio 1 dalis). Valstybės įstaigą jos savininko teises įgyvendinanti institucija gali likviduoti tik turėdama Vyriausybės nutarimą nutraukti veiklą, išskyrus įstatymu įsteigtas įstaigas (25 straipsnio 2 dalis). Likvidatoriumi arba likvidacinės komisijos pirmininku paprastai skiriamas įstaigos vadovas (25 straipsnio 4 dalis). Jei įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki jo pabaigos reikia paskirti likvidatorių arba pratęsti veiklos laikotarpį (25 straipsnio 5 dalis). Patenkinus kreditorių reikalavimus, nepanaudoti asignavimai grąžinami į biudžetą, o kitas turtas perduodamas savininko teises įgyvendinančiai institucijai, jei Vyriausybė ar savivaldybės taryba nenustato kitaip (25 straipsnio 9 dalis).
Ką tai reiškia praktiškai?
Ar biudžetinė įstaiga gali įsigyti automobilį lizingu? Ne: įstatymas draudžia jai savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus, įskaitant finansinės nuomos (lizingo) sutartis (4 straipsnio 6 dalies 4 punktas).
Ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali turėti stebėtojų tarybą? Ne: stebėtojų tarybos savivaldybių biudžetinėse įstaigose nesudaromos (12 straipsnio 3 dalies 11 punktas).
Vadovo kadencija baigiasi. Ar būtinas naujas konkursas? Antrajai kadencijai vadovas gali būti paskirtas be konkurso, jei visi jo kadencijos vertinimai buvo „atitinka lūkesčius“ ar „viršija lūkesčius“; trečios kadencijos iš eilės toje pačioje įstaigoje būti negali (10 straipsnio 2 dalis).
Kas pasirašo naujus nuostatus? Nuo 2025 m. sausio 15 d. nuostatus rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios institucija, kurią nurodo įstaigos steigimo aktas (7 straipsnio 5 dalis).
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Esame [valstybės / savivaldybės] biudžetinė įstaiga. Klausimas: [pvz., pertvarkymas į viešąją
įstaigą, vadovo antroji kadencija, turto naudojimas].
Kurie Biudžetinių įstaigų įstatymo straipsniai ir dalys taikomi pagal galiojančią redakciją,
kas priima sprendimą ir kokie terminai? Cituok įstatymo tekstą.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis remiasi įstatymo 2, 4, 5, 7, 10–12, 20, 23 ir 25 straipsniais (redakcija nuo 2025 m. sausio 15 d.); 24 straipsnio pakeitimą aprašome pagal Avokata redakcijų palyginimą. Neaptariami prekybos atstovybės (3 straipsnis), steigimas ir įregistravimas (6, 8 ir 9 straipsniai), stebėtojų tarybos sudėtis ir darbas (13–18 straipsniai), centralizuotas vidaus administravimo funkcijų atlikimas (19 straipsnis), atskaitomybė ir auditas (21 ir 22 straipsniai), likvidatoriaus kompetencija (26 straipsnis), valdysenos stebėsena (27 straipsnis) ir teismų praktika.