Žemės gelmių įstatymas: leidimai tirti ir naudoti žemės gelmes, požeminis vanduo, mažieji karjerai ir redakcija nuo 2026 m. liepos 1 d.

18) nustato Lietuvos geologijos tarnybos teikiamų mokamų paslaugų kainas.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikia, jeigu šeimos, namų ūkio reikmėms ar nekomercinei ūkinei veiklai iš vandenvietės su vienu ar keliais gręžiniais išgaunama mažiau kaip 10 m3 vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį (16 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo sklypo gręžinį ar karjerą. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Žemės gelmių įstatymas Nr. I-1034 priimtas 1995 m. liepos 5 d. ir galioja nuo 1995 m. rugpjūčio 2 d. Nuo 2020 m. liepos 1 d. galioja nauja jo redakcija, priimta 2019 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIII-2481. Avokata saugo 17 įstatymo redakcijų, pradedant 1997 m. birželio 26 d.

Dabar galioja oficiali suvestinė redakcija nuo 2026 m. liepos 1 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-863. Prieš ją galiojo redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d. Jau paskelbtos vėlesnės redakcijos Avokata duomenyse nėra; registro redakcijų sąrašas tikrintas 2026 m. spalio 24 d.

Kas keitėsi ir kada?

Avokata palygino 2026 m. birželio 30 d. ir liepos 1 d. redakcijas: pasikeitė 4 straipsnis. Lietuvos geologijos tarnybos kompetencijos sąrašas papildytas 18 punktu, pagal kurį tarnyba nustato savo teikiamų mokamų paslaugų kainas (cituojama viršuje). Tą patį vienintelį pakitusį straipsnį rodo ir platesnis 2025–2027 m. palyginimas.

Ką reglamentuoja įstatymas?

Kas valdo žemės gelmes?

Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje Lietuvai priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes (3 straipsnis).

Vyriausybė nustato leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimo tvarką, angliavandenilių konkursų tvarką ir tvirtina Žemės gelmių registro nuostatus (4 straipsnio 1 dalis). Aplinkos ministerija formuoja politiką ir nustato, be kita ko, žemės gelmių naudojimo planų, mažųjų karjerų įrengimo, grunto tyrimo ir naudojimo, požeminio vandens ir geoterminės energijos gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarką (4 straipsnio 2 dalis). Lietuvos geologijos tarnyba išduoda, sustabdo, tikslina ir panaikina leidimus tirti ir naudoti žemės gelmes, aprobuoja išžvalgytus išteklius, tvirtina žemės gelmių naudojimo planus ir vykdo naudojimo kontrolę (4 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius išduoda planavimo sąlygas žemės gelmių naudojimo planui rengti ir teikia išvadas paraiškoms dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo (5 straipsnis).

Kada reikia leidimo tirti žemės gelmes?

Tiesioginius tyrimus (kasimą, gręžimą, mėginių ėmimą ir kitus) ir nuotolinius tyrimus (pavyzdžiui, geofizinių laukų matavimą prietaisais) turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų grupė pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą tirti žemės gelmes (6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis). Trečiasis tyrimo būdas, netiesioginis, yra pirminių žemės gelmių duomenų sisteminimas, analizavimas ir apibendrinimas (6 straipsnio 3 punktas).

• Leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų pateikimo. Jei prašymas netinkamas, tarnyba per 5 darbo dienas praneša ir nustato nuo 14 kalendorinių dienų iki 2 mėnesių terminą trūkumams ištaisyti. Leidimo neišdavimas per terminą nelaikomas leidimo išdavimu (7 straipsnio 4 dalis).
• Leidimas išduodamas fiziniam asmeniui, turinčiam 8 straipsnyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies tyrimų darbo patirtį, įgytą per paskutinius 10 kalendorinių metų dirbant tos rūšies leidimą turinčiame juridiniame asmenyje, arba juridiniam asmeniui ar asmenų grupei, sudariusiems sutartį su tokią kvalifikaciją ir patirtį turinčiu specialistu (8 straipsnio 1 ir 2 dalys).
• Leidimas neišduodamas, be kita ko, jei pateikti melagingi ar suklastoti duomenys, neatitinkama kvalifikacijos ar darbo patirties reikalavimų arba nesumokėta valstybės rinkliava (9 straipsnis).
• Tiesioginiai ir nuotoliniai tyrimai registruojami Žemės gelmių registre per 10 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo, išskyrus naudingųjų iškasenų tyrimus (angliavandenilių tyrimams ši išimtis netaikoma), kai tame pačiame plote jau įregistruotas tos pačios rūšies tyrimas arba anksčiau atlikti tos pačios rūšies tyrimai ir jų pagrindu aprobuoti ištekliai (11 straipsnio 1 dalis). Atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų tiesioginių tyrimų terminas yra vieni metai, požeminiu būdu 3 metai; motyvuotu prašymu dėl gamtinių, geologinių ar techninių aplinkybių tarnyba gali jį pratęsti ne ilgiau kaip tokiam pačiam laikotarpiui (11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kas draudžiama ir kada rengiamas žemės gelmių naudojimo planas?

Žemės gelmių ištekliai ir ertmės naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka ir tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras (14 straipsnio 1 ir 5 dalys). Draudžiama natūraliose žemės gelmių ertmėse šalinti ar laikyti atliekas, radioaktyviąsias ir pavojingas medžiagas ar kasybos pramonės atliekas, išskyrus angliavandenilių tyrimo ar naudojimo metu išgauto sūrymo grąžinimą į tą patį sluoksnį. Draudžiama ir įleisti ar saugoti anglies dioksidą žemės gelmių ertmėse ar vandeninguose horizontuose, taip pat taikyti hidraulinį uolienų ardymą išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti ar naudoti (14 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kas planuoja naudoti detaliai išžvalgytus ir aprobuotus naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklius, prieš poveikio aplinkai vertinimo procedūras raštu informuoja Lietuvos geologijos tarnybą (14 straipsnio 5 dalis).

Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) ištekliams ir žemės gelmių ertmėms rengiamas žemės gelmių naudojimo planas. Jis rengiamas juos aprobavus ir atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kai priimta išvada, kad vertinimas neprivalomas, arba sprendimas, kad veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (15 straipsnio 1 dalis). Planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba (3 dalis). Jo organizatorius turi būti atlikęs poveikio aplinkai procedūras ir turėti žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (4 dalis); valstybinės žemės patikėtinis sutikimo neduoda, jei procedūros neatliktos ar priimtas neigiamas sprendimas (5 dalis). Kai leidimas išduodamas konkurso būdu, poveikio aplinkai vertinimas ir planas pradedami rengti po leidimo išdavimo (6 dalis). Planą gali rengti atitinkamos rūšies paieškos ir žvalgybos leidimą turintis asmuo, o darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo vadovas (7 dalis). Prieš pradedant rengti planą Lietuvos geologijos tarnyba priima sprendimą dėl rengimo pradžios ir tikslų; jo galiojimas panaikinamas organizatoriaus prašymu arba jei per vienus metus nesikreipiama dėl planavimo sąlygų (8 dalis). Plane, be kita ko, numatomi naudojimo būdas, rekultivavimo, požeminio vandens apsaugos ir atliekų tvarkymo priemonės, žemės sklypo ribos ir paskirtis (9 dalis).

Kada reikia leidimo naudoti išteklius?

Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes yra neterminuoti (16 straipsnio 1 dalis). Leidimo nereikia, norint naudoti (16 straipsnio 2 dalis):

1. gėlą požeminį vandenį, jei šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai iš vandenvietės, kurioje yra vienas ar keli gręžiniai, išgaunama mažiau kaip 10 m3 per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2. gėlą požeminį vandenį, jei žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų produktų realizavimą) iš vandenvietės, kurioje yra vienas ar keli gręžiniai, išgauna mažiau kaip 100 m3 per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3. žemės gelmių geoterminę energiją;
4. mažuosius karjerus.

Konkurso būdu išduodami leidimai naudoti angliavandenilių išteklius (išskyrus 16 straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį), metalų rūdų, vertingųjų mineralų ir monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius bei žemės gelmių ertmes (išskyrus 11 dalyje nurodytus atvejus). Kitų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens leidimai išduodami be konkurso (16 straipsnio 8 ir 9 dalys). Be konkurso leidimą gaunantis juridinis asmuo ar jungtinės veiklos dalyviai negali būti likviduojami ar bankrutavę, jiems neturi būti iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, o fiziniam asmeniui neturi būti vykdomas bankroto procesas. Taip pat taikomi 16 straipsnio 10 dalies 3 punkto reikalavimai dėl Kasybos darbų vadovo mokymo programos pažymėjimo ar kvalifikacijos (paties asmens arba per sutartį su specialistu), kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu.

Leidimus išduoda Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka. Be konkurso išduodamas leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo, o motyvuotu tarnybos sprendimu terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų; konkurso būdu išduodamas leidimas išduodamas per 50 darbo dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo, bet ne anksčiau kaip po mėnesio, o leidimas naudoti angliavandenilius per 30 darbo dienų nuo Vyriausybės sprendimo. Leidimo neišdavimas per terminą nelaikomas leidimo išdavimu (18 straipsnio 1–3 dalys). Be konkurso prašomas leidimas neišduodamas, be kita ko, jei asmuo neatitinka 16 straipsnio 10 dalies reikalavimų, pateikė melagingus duomenis arba nesumokėjo valstybės rinkliavos (18 straipsnio 6 dalis).

Gruntą, t. y. birias ar rišlias uolienas, nepriskiriamas naudingosioms iškasenoms, leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka, o leidimas yra suderintas grunto išteklių naudojimo projektas. Grunto karjero negalima įrengti atviru būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ar plotuose, kur tiesioginiu tyrimu rasta tokių iškasenų sankaupų (2 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Išteklius pradėti naudoti galima tik įgijus teisę naudoti ar valdyti reikalingą žemės sklypą (26 straipsnio 2 dalis). Kai požeminiam vandeniui naudoti reikia leidimo arba išgaunama 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, taip pat angliavandenilių išgavimo vietoje turi būti įrengti Metrologijos įstatymo reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai; juos savo lėšomis įrengia ir prižiūri išteklių naudotojai (25 straipsnio 2 dalis). Apie matavimo priemonėms keliamus reikalavimus rašome puslapyje Metrologijos įstatymas. Pažeistą žemę savo lėšomis rekultivuoja išteklius ar mažąjį karjerą naudojantys ar naudoję asmenys, o baigus naudoti sklypas turi būti rekultivuotas ne vėliau kaip per 2 metus (25 straipsnio 4 dalis).

Kada leidimas sustabdomas ar panaikinamas?

Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ar ertmes, taip pat ir požeminio vandens išteklius, galiojimas sustabdomas iki vienų metų, jeigu turėtojas pažeidžia naudojimo sąlygas, naudojimo plano, aplinkos apsaugos ar darbuotojų saugos reikalavimus ir per nurodytą terminą (nuo 14 kalendorinių dienų iki 2 mėnesių arba privalomajame nurodyme nustatytą) jų nepašalina, jeigu netenka teisės naudotis žemės sklypu arba jeigu teismas panaikina poveikio aplinkai sprendimą ar naudojimo planą (19 straipsnio 1 dalis). Pašalinus priežastis, sustabdymas panaikinamas per 5 darbo dienas (2 dalis).

Leidimo galiojimas panaikinamas, be kita ko, kai išsenka ištekliai ir įvykdyti visi sprendiniai, turėtojo prašymu, kai veikla nepradėta per 4 metus nuo leidimo gavimo ar plano patvirtinimo, kai veikla 4 metus paeiliui nevykdoma arba 5 metus paeiliui nesilaikoma kalendorinio kasybos darbų plano, kai per sustabdymo terminą pažeidimai nepašalinami ir kai leidimas gautas pateikus melagingus duomenis. Apie galimą panaikinimą dėl ketverių ar penkerių metų terminų tarnyba įspėja prieš vienus metus iki jų pabaigos (19 straipsnio 3 dalis). Angliavandenilių leidimams taikomos atskiros, panašios taisyklės (20 straipsnis).

Kokio dydžio mažąjį karjerą galima įrengti?

Savivaldybės administracija gali įrengti po vieną iki 1 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, o žemės savininkas iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio karjerą, kuris užimtų ne daugiau negu 1 proc. jo savivaldybės teritorijoje turimos žemės ploto. Valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje leidžiama iki 0,2 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio karjeras, o miškų urėdija gali įrengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio karjerą girininkijos teritorijoje, išskyrus saugomas teritorijas (23 straipsnio 1 dalis). Išgauti ištekliai naudojami savivaldybės funkcijoms atlikti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka asmeninėms žemės savininko reikmėms (23 straipsnio 2 dalis).

Ką privalo tyrėjai ir naudotojai?

Asmenys privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai gręžinių kerną ir žemės gelmių duomenis, gautus tyrimų ir naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis (29 straipsnis). Sukaupti duomenys ir kernas yra valstybės nuosavybė, o duomenys apie išteklius, ertmes, gręžinius ir tyrimus registruojami Žemės gelmių registre (30 straipsnio 1 ir 2 dalys). Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenys prieinami visiems, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus, ir naudojami tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams. Savo lėšomis gautų duomenų, sudarančių komercinę paslaptį, naudojimą asmuo rašytiniu prašymu gali apriboti ne ilgiau kaip 5 metams nuo jų gavimo, o Vyriausybė gali riboti duomenų skelbimą ar perdavimą, jei tai gali pakenkti valstybės saugumui ir interesams (31 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys). Jei tyrimui ar naudojimui numatoma naudoti radioaktyviąsias ar pavojingas medžiagas arba hidraulinį uolienų ardymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka reikia teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias ar pavojingas medžiagas ir mišinius (12 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 5 dalis).

Ką sako teismai?

Žemės gelmių įstatymą cituoja ne mažiau kaip 25 teismų aktai (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.). Tai apatinė riba: į ją įskaičiuoti teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.

Tarp Avokata užfiksuotų citavimų pagal straipsnius:

• 15 straipsnis (žemės gelmių naudojimo planas, aptartas aukščiau): Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2026 m. gegužės 27 d., byla Nr. eA-1011-624/2026 (27 punktas); Regionų administracinis teismas, 2025 m. gegužės 23 d., byla Nr. eI3-855-809/2025, ir 2025 m. vasario 5 d., byla Nr. eI3-1651-386/2025 (1 dalis).
• 16 straipsnio 1 dalis (kam išduodami leidimai naudoti išteklius ir kad jie neterminuoti): Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2023 m. kovo 22 d., byla Nr. eA-761-624/2023 (61 punktas), ir Regionų administracinis teismas, 2024 m. gruodžio 9 d., byla Nr. eI3-8035-505/2024; 2 dalis (kada leidimo nereikia): Klaipėdos apygardos teismas, 2023 m. birželio 2 d., byla Nr. AN2-129-361/2023 (10 punktas).
• 12 straipsnio 1 dalis (tyrimai, išskyrus netiesioginius, atliekami pagal techninę užduotį, programą ar darbų projektą, laikantis kokybės, aplinkos, sveikatos ir saugos reikalavimų): Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2022 m. spalio 27 d., byla Nr. eI3-587-541/2022, ir 2022 m. spalio 10 d., byla Nr. eI3-2576-595/2022.
• 30 straipsnio 2 dalis (duomenų registravimas Žemės gelmių registre): Regionų administracinis teismas, 2024 m. gegužės 29 d., byla Nr. eI3-2614-595/2024.
• 2 straipsnio 6 dalis (grunto sąvoka): Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. liepos 14 d., byla Nr. AN2-89-908/2022 (17 punktas).

Ką tai reiškia praktiškai?

Noriu išsigręžti šulinį vandeniui namams. Ar reikia leidimo naudoti požeminį vandenį? Ne, jei namų ūkio reikmėms iš vandenvietės su vienu ar keliais gręžiniais išgaunate mažiau kaip 10 m3 per parą, skaičiuojant metinį vidurkį (16 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija (4 straipsnio 2 dalies 10 punktas), o savivaldybė teikia išvadas paraiškoms dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo (5 straipsnio 2 punktas).

Ar galiu kasti žvyrą savo sklype? Žemės savininkas gali įrengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, kuris užimtų ne daugiau kaip 1 proc. jo savivaldybėje turimos žemės, ir naudoti išgautus išteklius asmeninėms reikmėms. Mažojo karjero negalima įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkinyje (27 straipsnio 4 dalies 3 punktas), o įrengimo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras (23 straipsnio 3 dalis). Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius mažajam karjerui nereikia, bet baigus naudoti sklypą reikia rekultivuoti per 2 metus (16 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 23 straipsnis, 25 straipsnio 4 dalis). Kaip keičiama ar naudojama pati žemė, rašome puslapyje Žemės įstatymas.

Per kiek laiko gausime leidimą tirti žemės gelmes? Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamų dokumentų pateikimo (7 straipsnio 4 dalis).

Kaip tą patį paklausti savo asistento