Juridinio asmens prašymas baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų turi būti pateiktas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimo skirti sankciją – baudą priėmimo dienos.
Už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių tyčinį gadinimą ar jų rodmenų klastojimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo 450 eurų iki 3 procentų praėjusių finansinių metų pajamų, bet ne daugiau negu 15 000 eurų (33 straipsnio 3 dalis).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo matavimo priemones. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Metrologijos įstatymas Nr. I-1452 priimtas 1996 m. liepos 9 d. ir galioja nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. galioja nauja jo redakcija, priimta įstatymu Nr. XIII-982. Avokata saugo 13 įstatymo redakcijų, pradedant pirmąja.
Dabar galioja suvestinė redakcija nuo 2026 m. birželio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-901. Prieš ją galiojo redakcija nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Registre jau paskelbta redakcija nuo 2027 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XV-563), ir Avokata turi jos pakeistų straipsnių tekstus.
Kas keitėsi ir kada?
| Įsigaliojimo data | Pakeitimo aktas |
|---|---|
| 2018 m. gegužės 1 d. | Nr. XIII-982 (nauja redakcija) |
| 2019 m. lapkričio 30 d. | Nr. XIII-2521 |
| 2023 m. gegužės 6 d. | Nr. XIV-1912 |
| 2026 m. birželio 30 d. | Nr. XV-901 |
| 2027 m. sausio 1 d. (dar negalioja) | Nr. XV-563 |
Avokata palygino 2026 m. birželio 29 ir 30 d. redakcijas: pasikeitė 38 straipsnis apie Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimų vykdymą. Iki birželio 30 d. prašymą išdėstyti ar atidėti baudos mokėjimą reikėjo pateikti likus ne mažiau kaip dešimt kalendorinių dienų iki paskutinės baudos sumokėjimo dienos. Dabar jį reikia pateikti iki nutarimo skirti baudą priėmimo dienos (nauja taisyklė cituojama viršuje).
Palyginus 2026 m. gruodžio 31 d. ir 2027 m. sausio 1 d. redakcijas, keičiasi 9, 18, 30 ir 36 straipsniai:
- ministerija atliks Lietuvos matavimo priemonių informacinės sistemos valdytojo ir duomenų valdytojo funkcijas vietoj valstybės registro valdytojo funkcijų (9 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
- patvirtintas matavimo priemonės tipas bus įrašomas į Lietuvos matavimo priemonių informacinę sistemą; joje tvarkomi matavimo priemonių duomenys, išskyrus asmens duomenis, bus vieši ir teikiami laikantis, be kita ko, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų (18 straipsnio 5 dalis);
- 30 ir 36 straipsniuose Juridinių asmenų registras keičiamas registro informacine sistema, o 36 straipsnyje telefono numeriai tampa ryšio numeriais, registruotas paštas registruotąja pašto siunta.
Ką reglamentuoja įstatymas?
| Dalis | Straipsniai | Kas joje |
|---|---|---|
| I skirsnis. Bendrosios nuostatos | 1–2 | paskirtis, kam taikomas, sąvokos |
| II skirsnis. Matavimo vienetai, jų verčių atkūrimas ir perdavimas | 3–6 | SI vienetai, nesisteminiai vienetai, metrologinė sietis, nacionaliniai etalonai |
| III skirsnis. Metrologinio laidavimo uždaviniai. Metrologinio laidavimo sistemos subjektai ir jų pagrindinės funkcijos | 7–14 | uždaviniai, subjektai (Vyriausybė, ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, nacionalinis metrologijos institutas, paskirtieji institutai, paskirtosios ir notifikuotosios įstaigos, kalibravimo laboratorijos), jų funkcijos ir veiklos reikalavimai |
| IV skirsnis. Teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas | 15–19 | objektai, sritys, teisinis metrologinis patvirtinimas, atitikties ir tipo įvertinimas, patikra |
| V skirsnis. Matavimo priemonėms, fasuotoms prekėms ir matavimo indams taikomi bendrieji reikalavimai. Matavimo priemonių pateikimas rinkai ir naudojimo pradžia | 20–24 | reikalavimai matavimo priemonėms, pateikimas rinkai ir naudojimo pradžia, naudojimas, fasuotos prekės ir matavimo indai, vartotojų teisė į informaciją |
| VI skirsnis. Teisinė metrologinė priežiūra | 25–26 | kas tikrinama, pareigūnų ir ūkio subjektų teisės ir pareigos |
| VII skirsnis. Paskirtųjų įstaigų veiklos licencijavimas ir priežiūra | 27–30 | kaip įgyjama teisė atlikti patikrą ar tipo įvertinimą, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas |
| VIII skirsnis. Finansavimas | 31 | nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtųjų institutų veiklos finansavimas |
| IX skirsnis. Atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus | 32–38 | sankcijos juridiniams asmenims, terminai, apskundimas, nutarimų vykdymas |
Įstatymas, išskyrus IX skirsnį, taikomas fiziniams asmenims, Lietuvoje įregistruotiems juridiniams asmenims ir jų struktūriniams padaliniams, taip pat kitose ES ir EEE valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų filialams Lietuvoje. IX skirsnis taikomas Lietuvoje įregistruotiems ir kitose ES ir EEE valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (1 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Kurioms matavimo priemonėms taikomi reikalavimai?
Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos (16 straipsnio 1 dalis):
- nustatant prekių ar paslaugų kiekį ir vertę tiesioginiuose pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sandoriuose ir atsiskaitant už jas, kai nuo kiekio matavimo rezultatų priklauso kaina;
- atliekant matavimus, kai nuo jų rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis;
- sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos srityse;
- banko ir kitų kredito įstaigų, mokesčių administratorių, muitinės ir pašto paslaugų teikėjų operacijoms;
- atliekant matavimus teisėsaugos ir valstybės valdymo bei priežiūros institucijų pavedimu.
Tokių priemonių sąrašą tvirtina už metrologiją atsakingas ministras (Matavimo priemonių sąrašas). Juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai ir individualia veikla besiverčiantys fiziniai asmenys, naudojantys į jį įtrauktas priemones šiose srityse, sudaro ir patvirtina savo matavimo priemonių sąrašą ir nurodo kiekvienos priemonės tipą, numerį ir naudojimo sritį (16 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra ir parduodamų sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekis, produkto kiekis pakuotėje ir matavimo indo tūris (15 straipsnio 1 dalis).
Metrologinė sietis, priemonių naudojimas ir fasuotos prekės
Matavimo rezultatai turi būti nenutrūkstama metrologinės sieties grandine susieti su matavimo vienetų etalonų vertėmis. Sietis laiduojama kalibravimu, o teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtoms priemonėms matavimo priemonės patikra (5 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pamatinius etalonus įsigyja, išlaiko ir laiku kalibruoja patys ūkio subjektai (5 straipsnio 3 dalis). Nacionaliniai etalonai yra valstybės nuosavybė, jų sąrašą tvirtina Vyriausybė (6 straipsnio 1 ir 2 dalys), o juos išlaiko Vyriausybės paskirtas nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai (14 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų techninių aprašų (22 straipsnio 1 dalis). Priemonė, kurios teisinis metrologinis patvirtinimas neatliktas, gali būti naudojama tik asmeniniams tikslams ir veiklos srityse, nepriskirtose teisinio metrologinio reglamentavimo sritims; pirkėjo pageidavimu pardavėjas tokią priemonę turi parduoti kalibruotą (22 straipsnio 3 dalis). Rinkai tiekiamų fasuotų prekių faktinis kiekis turi atitikti vardinį kiekį su leidžiamomis paklaidomis, o matavimo indai gėrimams ir kitiems skysčiams gali būti tiekiami ir naudojami tik turintys vardinio tūrio ženklinimą ir gamintojo žymą (23 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kada atliekama patikra?
Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro atitikties įvertinimas, periodinė ir neeilinė patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai; kitoms priemonėms jį sudaro tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pirminė, periodinė ir neeilinė patikra ir kiti metrologijos srities teisės aktuose nustatyti veiksmai (17 straipsnio 1 ir 2 dalys).
- Pirminė patikra atliekama pagaminus naujas ar sutaisius naudojamas priemones (19 straipsnio 1 dalis).
- Periodinė patikra atliekama naudojamoms priemonėms pagal nustatytą periodiškumą (3 dalis).
- Neeilinė patikra atliekama anksčiau nei periodinė, jeigu įtariama, kad priemonė neatitinka reikalavimų, arba prieš pradedant ją naudoti po sandėliavimo ar eksponavimo (5 dalis).
Ministro nustatytais atvejais pirminė ir periodinė patikra gali būti atliekama atrankos būdu (19 straipsnio 2 ir 4 dalys). Patikrinta ir reikalavimus atitinkanti priemonė žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas (6 dalis). Matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo (20 straipsnio 3 dalis).
Ką gali tikrinantys pareigūnai ir kokios baudos gresia?
Teisinę metrologinę priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija (9 straipsnio 3 dalis). Jos pareigūnai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą, ūkio subjektų darbo metu gali patekti į jų teritoriją, pastatus ir patalpas, kuriose gaminami, parduodami, naudojami ar laikomi teisinio metrologinio reglamentavimo objektai (į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tada, kai jis sutinka ir įstatymuose nenustatyta kitaip), reikalauti informacijos ir dokumentų, tarp jų įmonės matavimo priemonių sąrašo, ir Vyriausybės nustatyta tvarka paimti matavimo priemones ar fasuotas prekes tyrimui (26 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai).
Juridiniams asmenims sankcijos skiriamos už 33 straipsnio 1 dalyje išvardytus pažeidimus, pavyzdžiui, už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių be teisinio metrologinio patvirtinimo ar su pažeistu patikros žymeniu ar plomba pateikimą rinkai, tiekimą ar naudojimą, už priemonių, nenurodytų įmonės matavimo priemonių sąraše, naudojimą ir už rodmenų klastojimą. Fiziniai asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (32 straipsnio 2 dalis).
| Pažeidimas | Sankcija (33 straipsnio 2 ir 3 dalys) |
|---|---|
| 1 dalies 1–6 punktai | įspėjimas arba bauda nuo 300 eurų iki 2 procentų praėjusių finansinių metų pajamų, bet ne daugiau negu 10 000 eurų; veikiančiam trumpiau negu vienus metus įspėjimas arba bauda nuo 150 eurų iki 2 procentų pajamų, bet ne daugiau negu 5 000 eurų |
| 1 dalies 7 punktas (tyčinis gadinimas, rodmenų klastojimas) | bauda nuo 450 eurų iki 3 procentų praėjusių finansinių metų pajamų, bet ne daugiau negu 15 000 eurų; veikiančiam trumpiau negu vienus metus bauda nuo 225 eurų iki 3 procentų pajamų, bet ne daugiau negu 7 500 eurų |
Įmonei, veikiančiai trumpiau negu vienus metus, procentai skaičiuojami nuo einamųjų finansinių metų pajamų iki pažeidimo nustatymo. Už 7 punkte nurodytą pažeidimą privaloma konfiskuoti matavimo priemonę (33 straipsnio 8 dalis). Sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo, o trunkamojo pažeidimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (35 straipsnis).
Pažeidimus nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija (36 straipsnio 1 dalis). Nustačius pažeidimą, išskyrus mažareikšmį, per vieną mėnesį surašomas pažeidimo protokolas; jei įmonės atstovas nedalyvauja, protokolas jai išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (36 straipsnio 2 ir 4 dalys). Įmonė gali iki nagrinėjimo datos pateikti rašytinį paaiškinimą, įrodymus ir prašymus, nurodyti liudytojus, susipažinti su medžiaga ir per 5 darbo dienas nuo protokolo įteikimo motyvuotai paprašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka (36 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjimas numatomas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo įteikimo, paprastai rašytinio proceso tvarka, o posėdis yra viešas, išskyrus įstatyme nurodytus uždaro posėdžio atvejus (36 straipsnio 6–8 dalys). Išnagrinėjusi pažeidimą institucija priima nutarimą skirti sankciją arba nutraukti teiseną, pavyzdžiui, kai veika neturi pažeidimo požymių arba pasibaigęs sankcijos skyrimo terminas (36 straipsnio 11 ir 12 dalys).
Paskirtą baudą reikia sumokėti per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo įteikimo, o jei nutarimas skundžiamas ir teismas jį palieka nepakeistą, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (38 straipsnio 1 dalis). Nutarimą galima apskųsti teismui per trisdešimt dienų nuo įteikimo, ir kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo, kuriuo skiriama bauda, vykdymą (37 straipsnis).
Ką sako teismai?
Metrologijos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 11 teismų aktų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.). Tai apatinė riba: į ją įskaičiuoti teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.
Dažniausiai tarp Avokata užfiksuotų citavimų minimas 17 straipsnis (dabartinėje redakcijoje jis skirtas teisiniam metrologiniam patvirtinimui):
- 17 straipsnio 1 dalis (techninių reglamentų sričiai priklausančių priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas): Kauno apygardos teismas, 2025 m. vasario 11 d., byla Nr. AN2-42-844/2025 (9 punktas);
- 17 straipsnio 2 dalis (kitų priemonių tipo įvertinimas ir patvirtinimas bei pirminė, periodinė ir neeilinė patikra): Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. gruodžio 4 d., byla Nr. e2-5001-345/2018 (30 punktas). 17 straipsnio 2 dalį cituoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. byloje Nr. A143-515/2013 bei 2012 m. rugsėjo 3 d. byloje Nr. A261-2249/2012, tačiau šios nutartys taikė iki 2018 m. gegužės 1 d. galiojusią redakciją, kurios 17 straipsnio turinio Avokata turimi tekstai nerodo.
Kiti citavimai: 5 straipsnio 1 dalis apie metrologinę sietį (Kauno apygardos teismas, 2025 m. lapkričio 25 d., byla Nr. eAN2-361-993/2025), 15 straipsnio 1 dalis apie teisinio metrologinio reglamentavimo objektus (Regionų administracinis teismas, 2021 m. kovo 2 d., byla Nr. eI2-2728-583/2021), 16 straipsnio 1 dalis apie reglamentavimo sritis (Marijampolės apylinkės teismas, 2020 m. sausio 3 d., byla Nr. e2-14-399/2020) ir 2 straipsnio 10 dalis, kurioje dabar apibrėžtas matavimo priemonės kalibravimas (Kauno apygardos teismas, 2019 m. sausio 14 d., byla Nr. e2A-109-324/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. byloje Nr. A525-54/2013 cituoja 22 straipsnio 2 dalį; dabar ji skirta matavimo priemonių norminėms veikimo sąlygoms. Iki 2018 m. gegužės 1 d. priimti teismų aktai cituoja ankstesnę įstatymo redakciją, todėl jų straipsnių numeriai gali neatitikti dabartinių.
Ką tai reiškia praktiškai?
Parduotuvėje sveriame prekes. Ar svarstyklėms reikia patikros? Jei svarstyklės įtrauktos į Matavimo priemonių sąrašą ir nuo jų rodmenų priklauso prekės kaina, joms taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, o jas naudojanti įmonė atsako, kad laiku būtų atliktas jų teisinis metrologinis patvirtinimas (16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 3 dalis). Tokią priemonę reikia įrašyti ir į savo matavimo priemonių sąrašą (16 straipsnio 3 dalis).
Gavome pranešimą apie galimą baudą. Ar galima mokėti dalimis? Įmonės rašytiniu prašymu, įvertinusi jos finansinę padėtį ir pagrindžiančius įrodymus, institucija turi teisę išdėstyti ar atidėti baudos mokėjimą iki vienų metų, jei per trisdešimt dienų sumokėti įmonė negali dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2026 m. birželio 30 d. prašymą reikia pateikti iki nutarimo skirti baudą priėmimo dienos (38 straipsnio 2 dalis).
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Mūsų įmonė naudoja [svarstykles / skaitiklius / kitas matavimo priemones] [veiklos sritis].
Ar pagal Metrologijos įstatymą (redakcija nuo 2026-06-30) joms taikomas teisinis metrologinis
reglamentavimas, kokia patikra privaloma, ką turime įrašyti į savo matavimo priemonių sąrašą
ir kokia bauda gresia už pažeidimą? Nurodyk 16, 17, 19 ir 33 straipsnių dalis ir pateik dvi ar
tris teismų nutartis apie 17 straipsnį, tik teismo žodžius su punktais.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis remiasi įstatymo tekstu pagal redakciją nuo 2026 m. birželio 30 d. ir Avokata redakcijų palyginimais. Paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų veiklos reikalavimai (10–13 straipsniai), jų teisės įgyti, sustabdyti ir panaikinti tvarka (27–30 straipsniai) ir sąvokos (2 straipsnis) išsamiai neaptariami. Matavimo priemonių sąrašas, techniniai reglamentai ir ministro nustatytos tvarkos, į kurias įstatymas nukreipia, neperpasakojami. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų mažiausiai nurodo įstatymą, o ne tai, ar teismai jam pritarė.