Vandens įstatymas: kam priklauso ežerai ir upės, vandens naudotojų pareigos, leidimai, telkinių tvarkymas ir nuotekų išleidimas

Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką reikia taršos leidimo, be kita ko, kai išleidžiama 5 m3 ir daugiau nuotekų per parą arba paviršinės nuotekos surenkamos nuo 1 ha ir didesnių galimai teršiamų teritorijų (18 straipsnio 2 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo telkinį ar veiklą. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Vandens įstatymas Nr. VIII-474 galioja nuo 1997 m. lapkričio 19 d. Avokata saugo 18 jo redakcijų, pradedant pirmąja. Dabar galioja redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d. Iš registro nurodytų keitusių įstatymų paskutiniai yra Nr. XIV-1280 (įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.), Nr. XIV-1325 (2023 m. sausio 4 d.) ir Nr. XIV-2311 (2023 m. gruodžio 15 d.). Kuris aktas lėmė 2025 m. sausio 1 d. redakciją, Avokata duomenyse nenurodyta.

Kam priklauso vandens telkiniai?

Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys (viršuje cituojama 4 straipsnio 1 dalis). Kada požeminiam vandeniui naudoti reikia leidimo, nustato Žemės gelmių įstatymas. Valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami (4 straipsnio 2 dalis):

• ežerai;
• upės ir jose įrengti tvenkiniai;
• valstybinėje žemėje esantys dirbtiniai telkiniai rezervatuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo ir „Natura 2000“ teritorijose, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius ir nepratekamus dirbtinius telkinius;
• dirbtiniai telkiniai, kurie planavimo dokumentais ar savivaldybės tarybos sprendimu priskirti rekreacinėms teritorijoms;
• pasienio vandenys.

Šie telkiniai gali būti privatūs tik tada, kai pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą ar kitais pagrindais jie įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. arba iki tos datos pradėtos ir nebaigtos įgijimo procedūros (4 straipsnio 3 dalis). Telkinio savininkas jį valdo, naudoja ir juo disponuoja pagal Žemės įstatymą ir kitus įstatymus, tačiau privalo jį saugoti, nedaryti žalos aplinkai ir nepažeisti kitų asmenų teisių (5 straipsnis). Žemės naudojimo būdus vandens ūkio paskirties žemėje aptariame puslapyje Žemės naudojimo būdų turinio aprašas.

Kokias teises ir pareigas turi vandens naudotojai?

Įstatymų nustatytais atvejais telkinius ir vandenį naudoti galima tik turint leidimą arba įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše pagal 9 straipsnį (8 straipsnio 1 dalis). Leidimas neišduodamas, jei veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ar gali pabloginti telkinių būklę (8 straipsnio 2 dalis).

Poilsis, plaukiojimas ir statiniai vandenyje

• Rekreacija ir maudyklos. Rekreacijai ir sportui skirti telkiniai nurodomi teritorijų planavimo dokumentuose, o maudyklų vandens kokybė turi atitikti higienos normas (10 straipsnio 2 ir 3 dalys). Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos (10 straipsnio 4 dalis).
• Skęstančiųjų gelbėjimas. Paplūdimyje lankymo valandomis gelbėjimą organizuoja paplūdimio administratorius, o kitur (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną) ir po lankymo valandų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (10 straipsnio 5 dalis).
• Plaukiojimo priemonės. Jos neturi teršti vandens, ardyti krantų ir kelti pavojaus; telkinių, kuriuose tam tikros priemonės draudžiamos ar ribojamos, sąrašą nustato aplinkos ministras (12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Gyventi ar komercinei veiklai pritaikytų plūduriuojančių priemonių vietos nustatomos planavimo dokumentuose (12 straipsnio 3 dalis).
• Statiniai. Telkiniuose gali būti statomi statiniai, reikalingi stebėsenai, apsaugai, naudojimui, apsaugai nuo žalingo vandens poveikio, inžinerinei infrastruktūrai, hidroenergetikai ir laivybai (13 straipsnis).

Kaip tvarkomi telkiniai?

Perteklinės augalijos, dugno nuosėdų šalinimas ir panašūs darbai atliekami pagal aplinkos ministro nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, kuriuose nustatomi darbų laikotarpiai atsižvelgiant į žuvų nerštą ir paukščių perėjimą, atliekų tvarkymas ir kada reikia pranešti institucijoms ar rengti tvarkymo projektą (11 straipsnio 1 dalis). Tvarkymo projektą gali rengti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, geografijos, geologijos arba aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą (11 straipsnio 2 dalis).

Kada nuotekoms reikia taršos leidimo?

Nuotekos turi būti renkamos, valomos ir šalinamos taip, kad poveikis aplinkai būtų mažiausias (18 straipsnio 1 dalis). Asmuo, išleidžiantis nuotekas į paviršinius vandens telkinius ar gruntą, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, be kita ko, kai (18 straipsnio 2 dalis):

• išleidžiama 5 m3 ir daugiau nuotekų per parą (išskyrus paviršines nuotekas);
• paviršinės nuotekos surenkamos nuo 1 ha ir didesnių galimai teršiamų teritorijų arba nuo 10 ha ir didesnių transporto teritorijų;
• nuotekose prioritetinių medžiagų koncentracija viršija ribines vertes;
• iš akvakultūros tvenkinių išleidžiama 5 m3 ir daugiau vandens per parą.

Ką tai reiškia praktiškai?

Ar galiu įsigyti ežerą? Ežerai yra valstybinės reikšmės vidaus vandenys, priklausantys tik valstybei; privatūs gali būti tik tie, kurie teisėtai įgyti iki 2019 m. lapkričio 1 d. arba kurių įgijimo procedūros iki tos datos pradėtos (4 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Noriu išvalyti savo tvenkinį nuo augalijos. Darbus reikia atlikti pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į neršto ir perėjimo laikotarpius; priklausomai nuo ploto, gali reikėti pranešti institucijoms ar parengti projektą (11 straipsnio 1 dalis).

Kas atsakingas už gelbėjimą paplūdimyje vakare? Pasibaigus paplūdimio lankymo valandoms, gelbėjimo darbus organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (10 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaip tą patį paklausti savo asistento