vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio
Avokata saugo 52 Piniginės socialinės paramos įstatymo redakcijas, pradedant 2004 m. sausio 1 d.; įstatymą cituoja ne mažiau kaip 30 skirtingų teismų aktų.
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, ar konkreti šeima turi teisę į paramą. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675 galioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Avokata saugo 52 jo redakcijas, pradedant 2004 m. sausio 1 d. Dabar taikoma oficiali suvestinė redakcija nuo 2026 m. birželio 1 d., ją lėmė įstatymas Nr. XV-725, priimtas 2025 m. gruodžio 23 d. Registro redakcijų sąrašas paskutinį kartą sutikrintas 2026 m. spalio 26 d.
| Įsigaliojimo data | Pakeitimo aktas |
|---|---|
| 2026 m. sausio 1 d. | Nr. XV-351 (priimtas 2025 m. birželio 26 d.) |
| 2026 m. gegužės 22 d. | Nr. XV-951 (priimtas 2026 m. gegužės 14 d.) |
| 2026 m. birželio 1 d. | Nr. XV-725 (dabartinė suvestinė redakcija); be kita ko, pakeisti 7, 8, 10, 14–19, 23 ir 25–27 straipsniai |
| 2027 m. sausio 1 d. | Nr. XV-725 (registre paskelbta, dar negalioja) |
Redakcijoje nuo 2027 m. sausio 1 d. Avokata perskaitė 7, 8, 9, 14 ir 17 straipsnius: jų tekstas toks pat kaip dabar. 6 straipsnis taip pat lieka toks pat: įstatymas Nr. XV-725, kurio nuostatos įsigalioja tą dieną, 6 straipsnio nekeičia. Kitų straipsnių pakeitimų nuo 2027 m. šiame puslapyje neaprašome; juos tikrinkite pagal registre paskelbtą naują redakciją.
Kam taikomas įstatymas?
Įstatymas taikomas Lietuvoje gyvenantiems (1 straipsnio 2 dalis):
- Lietuvos piliečiams;
- užsieniečiams, turintiems ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- ES ir EEE valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams, turintiems teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus ir gyvenantiems čia ne mažiau kaip 3 mėnesius; dirbantiems ir savarankiškai dirbantiems 3 mėnesių reikalavimas netaikomas;
- užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga;
- Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, turintiems leidimą laikinai gyventi ir gyvenantiems Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius; dirbantiems šis reikalavimas taip pat netaikomas.
Parama neteikiama asmeniui, kuris gauna ilgalaikę socialinę globą įstaigoje, yra mokinys ar studentas iki 24 metų ir mokosi užsienyje, atlieka laisvės atėmimo bausmę ar yra suimtas, taip pat užsieniečiui be reikiamo statuso (8 straipsnio 5 dalis).
Kada priklauso socialinė pašalpa?
Teisė į socialinę pašalpą atsiranda, jei kreipimosi metu tenkinami visi trys 6 straipsnio reikalavimai:
- Turtas. 14 straipsnyje nurodyto turto vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jei viršija, kreipiantis pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas.
- Pajamos. Vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės kaip 1,1 VRP (pajamos skaičiuojamos pagal 17 ir 18 straipsnius).
- Užimtumas ar kita priežastis. Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo ir vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną 8 straipsnio sąlygą.
8 straipsnio 1 dalies sąlygos, be kitų: dirbama pagal darbo sutartį ir apskaičiuojamas darbo užmokestis ne mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui (savarankiškai dirbančių vidutinės pajamos ne mažesnės už minimaliąją mėnesinę algą); asmuo įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje; mokosi ar studijuoja, kol sukaks 24 metai; sukakęs senatvės pensijos amžių arba netekęs 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gauna pensiją ar šalpos išmoką; slaugo ar prižiūri asmenį, už kurį mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, ar yra globėjas; ne trumpiau kaip mėnesį gydosi stacionare ar turi tokios trukmės nedarbingumo pažymėjimą; yra nėščia ir iki gimdymo likę ne daugiau kaip 70 dienų; vienas iš tėvų augina vaiką iki 3 metų; atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tėvai, kurie augina vaiką nesusituokę ar gyvena skyrium, paramą gauna, jei yra teismo patvirtinta išlaikymo sutartis arba teismas sprendė dėl išlaikymo, arba vyksta mediacija ar byla dėl tėvystės ar išlaikymo (8 straipsnio 2 dalis). Jei tokios sutarties nėra ir į teismą nesikreipta, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą gauna tik vaikai. Tai netaikoma per 12 mėnesių nuo kreipimosi dėl paramos pirmos dienos: per šį laikotarpį reikia kreiptis į teismą arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį (3 dalis).
Koks socialinės pašalpos dydis?
Vienam gyvenančiam asmeniui pašalpa yra skirtumas tarp VRP dalies ir jo vidutinių pajamų per mėnesį (9 straipsnio 1 dalis):
| Kiek laiko mokama pašalpa | Skaičiuojama nuo |
|---|---|
| ne ilgiau kaip 6 mėnesius | 1,4 VRP |
| nuo 6 iki 12 mėnesių | 1,2 VRP |
| ilgiau kaip 12 mėnesių | 1,1 VRP |
Laikotarpiai sudedami. Jei asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio pašalpos gavimo, jie skaičiuojami iš naujo (2 dalis).
Bendrai gyvenantiems asmenims pagrindas yra skirtumas tarp 1,1 VRP ir vidutinių pajamų vienam asmeniui. Pirmam asmeniui mokamas visas šis skirtumas, antram 90 procentų, trečiam ir paskesniems 70 procentų (9 straipsnio 3 dalis).
Kada kompensuojamos šildymo ir vandens išlaidos?
Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys asmenys, jei turtas neviršija normatyvo ir kiekvienas suaugęs narys atitinka 8 straipsnio sąlygą (7 straipsnio 1 dalis). Nuomininkai turi būti raštu sudarę nuomos sutartį ir įregistravę ją viešame registre (7 straipsnio 3 dalis).
Kompensuojama (11 straipsnio 1 dalis):
- šildymas šildymo sezono metu: išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vienam gyvenančiam 3 VRP), kai būsto plotas ir sąnaudos neviršija 12 straipsnio normatyvų;
- geriamasis vanduo: išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus pajamų;
- karštas vanduo: išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus pajamų.
Jei pajamos neviršija 2 VRP kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vienam gyvenančiam 3 VRP), kompensuojamos visos faktinės šildymo išlaidos normatyvų ribose (11 straipsnio 2 dalis). Daugiabučio butų savininkai, prašantys šildymo kompensacijos, turi dalyvauti svarstant ir įgyvendinant namo atnaujinimo projektą pagal valstybės ar savivaldybės programą, jei toks sprendimas svarstomas (7 straipsnio 5 dalis).
Koks turtas ir kokios pajamos įskaitomos?
Į turtą įskaitomi statiniai, privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika, žemė, taip pat (14 straipsnio 1 dalis):
- piniginės lėšos bankuose ir kitur, jei jų suma viršija 10 VRP; neįskaitoma vaikui išlaikyti priteista suma;
- akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, jei jų vertė viršija 10 VRP;
- gautos negrąžintos paskolos virš 10 VRP, išskyrus valstybės studijų paskolas, kreditus namo atnaujinimui ir paskolas nekilnojamajam turtui pirkti ar statyti;
- gyvuliai, paukščiai ir bičių šeimos, jei jų vertė viršija 20 VRP.
Per paramos laikotarpį kitam asmeniui perleisto turto vertė įskaitoma, jei už ją neįsigyta naujo turto ir negauta pinigų; 14 straipsnio 2 dalis numato ir išimtį.
Į pajamas įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų pajamos: darbo užmokestis su dienpinigiais (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas), autorinis atlyginimas, dauguma pensijų ir šalpos išmokų, dividendai, palūkanos, individualios įmonės ir mažosios bendrijos savininkų pajamos, verslo liudijimo pajamos, o pagal individualios veiklos vykdymo pažymą gautų pajamų įskaitoma 70 procentų (17 straipsnio 1 dalis). Pajamos iš ne didesnio kaip 3 hektarų žemės ūkio naudmenų ploto neįskaitomos.
Kaip kreiptis dėl paramos?
Dėl paramos kreipiamasi į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta arba kurioje asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją (20 straipsnio 1 dalis). Pateikiamas asmens tapatybės dokumentas ir nustatytos formos prašymas-paraiška su duomenimis apie šeimą, veiklą, turtą ir pajamas (2 dalis). Pridedamos pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama (3 dalis). Duomenys apie turtą, jei jis nesikeičia, teikiami kas 12 mėnesių (4 dalis).
Trūkstamus dokumentus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo, o kai pajamos skaičiuojamos pagal 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, per 2 mėnesius (20 straipsnio 6 dalis). Prašymą galima pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu arba per atstovą; siunčiant paštu ar elektroniniu būdu, pridedamos patvirtintos dokumentų kopijos (7 ir 8 dalys).
Ką sako teismai?
Piniginės socialinės paramos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 30 skirtingų teismų aktų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.). Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik tie teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Iš 10 naujausių citavimų 7 nurodo 17 straipsnį apie įskaitomas pajamas, pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teismo byla e2-86-1138/2026 (2026 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla A-504-442/2023 (2023 m. kovo 29 d.). Citavimas rodo, kur nuostata taikyta, o ne kaip byla baigėsi.
Ką tai reiškia praktiškai?
Pašalpą gaunu jau 8 mėnesius. Ar ji mažėja? Vienam gyvenančiam asmeniui nuo 6 iki 12 mėnesių pašalpa skaičiuojama nuo 1,2 VRP, o ne nuo 1,4 VRP. Po 12 mėnesių pagrindas yra 1,1 VRP (9 straipsnio 1 dalis). Jei kreipsitės praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio gavimo, laikotarpis skaičiuojamas iš naujo.
Dirbu pusę etato už minimalų valandinį atlygį. Ar atitinku 8 straipsnio sąlygą? Sąlyga tenkinama, kai apskaičiuojamas darbo užmokestis ne mažesnis už minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui (8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pašalpa vis tiek priklausys tik tada, jei pajamos vienam asmeniui mažesnės kaip 1,1 VRP ir turtas neviršija normatyvo (6 straipsnis).
Nuomojuosi butą be registruotos sutarties. Ar gausiu šildymo kompensaciją? Ne: nuomininkams būtina raštu sudaryta ir viešame registre įregistruota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (7 straipsnio 3 dalis).
Banke turime santaupų. Ar jos trukdo gauti pašalpą? Lėšos į turtą įskaitomos, kai jų suma viršija 10 VRP (14 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ar tada viršijamas turto vertės normatyvas, priklauso nuo viso šeimos turto.
Apie gyvenamosios vietos deklaravimą rašome puslapyje Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, apie registraciją Užimtumo tarnyboje puslapyje Užimtumo įstatymas, o apie socialines paslaugas puslapyje Socialinių paslaugų įstatymas.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Šeima: [kiek asmenų, amžius, kas dirba ar mokosi], pajamos per 3 mėnesius:
[suma], turtas: [būstas, automobilis, santaupos], būstas: [nuosavas / nuomojamas].
Ar pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą
priklauso socialinė pašalpa ir šildymo ar vandens kompensacijos? Cituok 6, 7, 8,
9 ir 14 straipsnių dalis ir nurodyk, kurios redakcijos tekstą skaitei.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Šis puslapis neperpasakoja viso įstatymo: jame redakcijos, teisės į pašalpą ir kompensacijas sąlygos, dydžių skaičiavimo taisyklės, įskaitomas turtas ir pajamos bei kreipimosi tvarka. VRP ir turto vertės normatyvo dydžių eurais čia nenurodome, o kai kurių pajamų ir turto išimčių neišvardijame. Redakcijos nuo 2027 m. sausio 1 d. pakeitimų, išskyrus perskaitytus straipsnius, čia neaprašome.