Fizinio asmens įgaliojimas fiziniam asmeniui: forma, kada tvirtina notaras, terminas, perįgaliojimas ir panaikinimas (CK 2.137-2.149 straipsniai)

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Įgaliojimas, kuriame terminas nenurodytas, galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, o įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja (Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, ar jūsų įgaliojimą reikia tvirtinti pas notarą. Paruošta užklausa.

Kas yra įgaliojimas?

Pagal Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, kurį asmuo (įgaliotojas) duoda kitam asmeniui (įgaliotiniui), kad šis jam atstovautų nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimą galima sudaryti ir informacinių technologijų priemonėmis ir duoti jį įregistruojant Įgaliojimų registre.

Jeigu atstovo teisės įgaliojime neapibrėžtos, jis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai (2.137 straipsnio 2 dalis).

Notaro tvirtinamas įgaliojimas gali būti išduodamas vieno ar kelių asmenų vardu vienam arba keliems asmenims (Notariato įstatymo 49 straipsnis).

Dabar galioja Civilinio kodekso redakcija nuo 2026 m. rugsėjo 27 d., Notariato įstatymo redakcija nuo 2025 m. kovo 1 d. Registre jau yra ir Civilinio kodekso redakcijos nuo 2026 m. gruodžio 9 d., 2027 m. sausio 1 d. ir 2027 m. lapkričio 1 d. Jose šiame puslapyje aptariamų straipsnių tekstas nesikeičia. Išimtis yra 2.139 ir 2.147 straipsniai: jų tekstų toms dienoms Avokata neturi, todėl negali pasakyti, ar jie keisis.

Kada įgaliojimą turi patvirtinti notaras?

1. Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai: 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalis, e-TAR

Antrojo punkto įgaliojimo (veiksmams, susijusiems su juridiniais asmenimis) tvirtinti nereikia, jeigu fizinis asmuo jį sudarė informacinių technologijų priemonėmis ir davė įregistruodamas Įgaliojimų registre, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (2.138 straipsnio 3 dalis).

Notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginami (2.138 straipsnio 2 dalis):

1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įgaliojimai, patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotų bausmių vykdymo sistemos pareigūnų;
3. asmenų, tolimojo plaukiojimo metu esančių jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, įgaliojimai, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Kada pakanka supaprastinto patvirtinimo?

Pagal 2.139 straipsnio 1 dalį fizinio asmens įgaliojimą gauti korespondenciją (konkrečiai siunčiamus pinigus ir pašto siuntinius), darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas gali patvirtinti:

• organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi;
• daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name fizinis asmuo gyvena, pirmininkas;
• seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje fizinis asmuo gyvena, seniūnas;
• tolimajame plaukiojime esančio jūrų laivo kapitonas.

Tokio įgaliojimo tvirtinti visai nereikia, jeigu fizinis asmuo jį sudarė informacinių technologijų priemonėmis ir davė įregistruodamas Įgaliojimų registre (2.139 straipsnio 2 dalis).

Kiek laiko galioja įgaliojimas?

1. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

2. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.

3. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.

Civilinio kodekso 2.142 straipsnis, e-TAR

Perįgaliojant duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, terminą (2.145 straipsnio 3 dalis).

Ar įgaliotinis gali perįgalioti kitą asmenį?

Įgaliotinis turi pats atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Kitą asmenį jis gali perįgalioti tik dviem atvejais: kai tokią teisę jam suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek tretiesiems asmenims (2.145 straipsnio 1 dalis).

Perįgaliojimui taikomos trys taisyklės:

1. įgaliojimas duodamas tokiu pačiu būdu ir tokios pačios formos, kaip ir pradinis įgaliojimas (2 dalis);
2. perįgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, terminą (3 dalis);
3. perduodantis įgaliojimus asmuo turi apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti reikiamus duomenis apie naująjį asmenį. Jei šios pareigos neįvykdo, jis atsako už to asmens veiksmus kaip už savo (4 dalis).

Atstovas neatsako už įgaliotinio veiksmus, jeigu įgaliotinis buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu, išskyrus atvejus, kai atstovas žinojo, kad skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesąžiningas, tačiau apie tai atstovaujamajam nepranešė (2.145 straipsnio 4 dalis).

Kaip panaikinti įgaliojimą?

Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis bet kada jo atsisakyti. Perįgaliojimą bet kada gali panaikinti tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis, o perįgaliotas asmuo gali jo atsisakyti. Kai įgaliojimas įregistruotas Įgaliojimų registre, prašymą dėl įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigos galima pateikti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant pabaigą registre jo nuostatuose nustatyta tvarka (2.146 straipsnio 1 dalis).

Neatšaukiamas įgaliojimas galimas tik tais atvejais, kuriuos nustato įstatymai arba šalių sutartis (2.146 straipsnio 2 dalis).

Panaikinęs įgaliojimą, įgaliotojas privalo apie tai pranešti įgaliotiniui ir jam žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti įgaliojimas buvo duotas (2.148 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus terminui ar panaikinus įgaliojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams (2.144 straipsnis). Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo jį tuojau grąžinti įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams (2.148 straipsnio 3 dalis). Abi taisyklės netaikomos, kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas įregistruojant Įgaliojimų registre.

Kada įgaliojimas pasibaigia?

Pagal 2.147 straipsnio 1 dalį įgaliojimas pasibaigia:

1. pasibaigus įgaliojimo terminui;
2. įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;
3. įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;
4. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;
5. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą;
6. mirus įgaliojimą davusiam fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu;
7. mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu.

Duomenys apie įgaliojimo pasibaigimą turi būti pateikti Įgaliojimų registro tvarkytojui, o pasibaigus įgaliojimui netenka galios ir perįgaliojimas (2.147 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kai įgaliojimas pasibaigia nustojus egzistuoti jį davusiam juridiniam asmeniui arba mirus įgaliotojui ar pripažinus jį neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu, pranešti įgaliotiniui ir žinomiems tretiesiems asmenims privalo įgaliotojo teisių perėmėjai (2.148 straipsnio 1 dalis).

Ar galioja įgaliotinio veiksmai po įgaliojimo pabaigos?

Atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai šie asmenys apie pabaigą žinojo ar turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl savo pačių neatidumo (2.147 straipsnio 4 dalis).

Teisės ir pareigos, atsiradusios dėl įgaliotinio veiksmų iki tol, kol įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, tretiesiems asmenims lieka galioti. Ši taisyklė netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė (2.148 straipsnio 2 dalis).

Jei asmuo vėliau patvirtina veiksmus kito asmens, kuris tvarkė jo reikalus neturėdamas įgaliojimo, atitinkamai taikomos atstovavimo normos (2.149 straipsnis).

Ar kita šalis gali reikalauti parodyti įgaliojimą?

Taip. Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų jam duotą įgaliojimą ir jo kopiją. Kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir įregistruotas Įgaliojimų registre, galima reikalauti įgaliojimą identifikuojančių duomenų (2.143 straipsnis).

Ką įrašyti į įgaliojimą?

Pavyzdinės įgaliojimo formos Civilinio kodekso 2.137-2.149 straipsniai nepateikia. Juose minimi šie elementai:

1. įgaliotojas ir įgaliotinis (2.137 straipsnio 1 dalis); notaro tvirtinamą įgaliojimą gali duoti keli asmenys ir jis gali būti išduodamas keliems asmenims (Notariato įstatymo 49 straipsnis);
2. įgaliotinio teisės, tai yra veiksmai, kuriuos jis gali atlikti atstovaudamas įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Jeigu teisės neapibrėžtos, įgaliotinis gali tik išsaugoti turtą ir turtinius interesus bei prižiūrėti turtą (2.137 straipsnio 2 dalis);
3. sudarymo data: be jos įgaliojimas negalioja (2.142 straipsnio 3 dalis);
4. galiojimo terminas: jei jo nenurodysite, įgaliojimas galios vienerius metus nuo sudarymo dienos (2.142 straipsnio 1 dalis);
5. teisė perįgalioti, jei įgaliotinis turi galėti perduoti įgaliojimus kitam (2.145 straipsnio 1 dalis);
6. neatšaukiamumas, bet tik kai tokį atvejį numato įstatymai arba šalių sutartis (2.146 straipsnio 2 dalis).

Jei įgaliojimas skirtas vienam iš 2.138 straipsnio 1 dalyje išvardytų tikslų, jį dar turi patvirtinti notaras; notaro patvirtintiems prilyginami 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai, o įgaliojimo veiksmams, susijusiems su juridiniais asmenimis, tvirtinti nereikia, jei fizinis asmuo jį sudarė informacinių technologijų priemonėmis ir davė įregistruodamas Įgaliojimų registre (2.138 straipsnio 3 dalis). Jei jis skirtas 2.139 straipsnio 1 dalyje išvardytiems tikslams, jį gali patvirtinti organizacija, kurioje asmuo dirba ar mokosi, daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, savininkų bendrijos pirmininkas, jo gyvenamosios vietos seniūnijos seniūnas arba tolimajame plaukiojime esančio jūrų laivo kapitonas; jei toks įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas įregistruojant Įgaliojimų registre, tvirtinti jo nereikia (2.139 straipsnio 2 dalis).

Ką tai reiškia praktiškai?

Noriu, kad sūnus parduotų mano butą. Ar užtenka rašytinio įgaliojimo be notaro? Ne: įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi patvirtinti notaras (2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ar seniūnas gali patvirtinti įgaliojimą pensijai gauti? Taip, jei įgaliotojas gyvena tos seniūnijos teritorijoje (2.139 straipsnio 1 dalis). Jei įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir įregistruotas Įgaliojimų registre, tvirtinti jo nereikia (2 dalis).

Įgaliojime nenurodžiau termino. Kiek jis galioja? Vienerius metus nuo sudarymo dienos. Išimtis: notaro patvirtintas įgaliojimas veiksmams užsienyje be nurodyto galiojimo laiko galioja, kol jį panaikinsite (2.142 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Panaikinau įgaliojimą, bet įgaliotinis spėjo pasirašyti sutartį. Ar ji galioja? Tai priklauso nuo to, ką žinojo įgaliotinis ir kita sutarties šalis. Teisės ir pareigos, atsiradusios iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pabaigą, tretiesiems asmenims lieka galioti, nebent trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė (2.148 straipsnio 2 dalis). Be to, apie panaikinimą įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui ir jam žinomiems tretiesiems asmenims (1 dalis).

Įgaliotinis susirgo ir negali pats atlikti pavestų veiksmų. Ar jis gali perįgalioti kitą asmenį? Tik jei tokią teisę jam suteikia jūsų įgaliojimas arba jei dėl susidariusių aplinkybių jis priverstas tai padaryti, kad apsaugotų jūsų interesus. Perįgaliojimas duodamas tokiu pačiu būdu ir tokios pačios formos kaip jūsų įgaliojimas, o apie jį įgaliotinis turi jums pranešti (2.145 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys).

Susiję puslapiai

• Civilinio kodekso antroji knyga: asmenys, juridiniai asmenys, vadovų pareigos ir atstovavimas
• Civilinis kodeksas: galiojanti redakcija, knygos, pakeitimai ir teismų praktika
• Notariato įstatymas: kas gali būti notaru, notariniai veiksmai, nuotolinis būdas ir sandorių tvirtinimas
• DNSB įstatymas: bendrijos steigimas, visuotinis susirinkimas, pirmininkas ir savininkų pareigos
• Notarams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento