Viešųjų pirkimų įstatymas: kas privalo pirkti, vertės ribos, pirkimo būdai, tiekėjo pašalinimas ir pakeitimai 2026-2027 m.

Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, kaip perkančiosios organizacijos perka prekes, paslaugas ir darbus, kada tiekėjas pašalinamas ir kada sutartį galima keisti. Nuo 2026 m. liepos 1 d. pašalinamas ir tiekėjas, neatlikęs jam paskirto draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o nuo 2027 m. sausio 1 d. vidaus sandoriui reikės motyvuoto sprendimo, kad viešojo pirkimo būdu paslaugos tinkamai užtikrinti negalima. Teismuose dažniausiai cituojami 45 straipsnis (pasiūlymų vertinimo principai) ir 46 straipsnis (tiekėjo pašalinimo pagrindai).

6 min. skaitymo Patikrinta 2026 m. lapkričio 8 d.

Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnį cituoja 615 skirtingų teismų aktų, 46 straipsnį 422, 89 straipsnį (sutarties keitimas) 300 (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo pirkimą. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Avokata saugo 63 Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijas, pradedant 1997 m. gruodžio 9 d. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Įsigaliojimo dataPakeitimo aktas
2025 m. vasario 1 d.Nr. XIV-3149
2025 m. spalio 1 d.Nr. XV-242
2026 m. liepos 1 d.Nr. XV-933
2026 m. lapkričio 1 d.Nr. XV-1197
2027 m. sausio 1 d. (dar negalioja)Nr. XV-1131

Kas yra viešasis pirkimas ir kas privalo pirkti pagal įstatymą?

Įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymą ir atlikimą, įskaitant sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimą (1 straipsnio 2 dalis). Pirkimo sąvoka (2 straipsnio 37 dalis):

37. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

Perkančioji organizacija (2 straipsnio 25 dalis) yra valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kurio veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti, jeigu jis atitinka bent vieną sąlygą: daugiau kaip 50 procentų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių lėšų, yra jų kontroliuojamas arba daugiau kaip pusę jo administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių skiria valstybės ar savivaldybių institucijos. Perkančiosiomis organizacijomis laikomos ir tokių asmenų asociacijos. Bendrovė, kuri veikia įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pati prisiima nuostolius, šiuo pagrindu perkančiąja organizacija nelaikoma.

Kiekviename pirkime perkančioji organizacija privalo laikytis principų (17 straipsnio 1 dalis):

1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Kokios vertės ribos skiria pirkimų rūšis?

RūšisKadaŠaltinis
Tarptautinis pirkimasnumatoma vertė be PVM lygi Direktyvos 2014/24/ES ribai ar ją viršija; ribas kas dvejus metus tikslina Europos Komisija, jos skelbiamos ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų riba yra 750 000 eurų4 straipsnio 1 dalis
Supaprastintas pirkimasnumatoma vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo ribas4 straipsnio 2 dalis
Mažos vertės pirkimasprekės ar paslaugos iki 70 000 eurų, darbai iki 174 000 eurų be PVM4 straipsnio 3 dalis

3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 174 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.

Mažos vertės pirkimams taikomos tik kai kurios įstatymo nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamas mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas (25 straipsnio 2 dalis); jo taisykles aprašome puslapyje Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas. Formuluotė, kurioje nustatytos šios ribos, galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

Kokiais būdais perkama?

Įstatymo III skyrius nustato pirkimo būdus: atvirą konkursą (59 straipsnis), ribotą konkursą (61 straipsnis), skelbiamas derybas (63 straipsnis), konkurencinį dialogą (67 straipsnis), neskelbiamas derybas (71 straipsnis) ir inovacijų partnerystę (73 straipsnis). Kiekvienam būdui įstatymas nustato atskiras sąlygas ir pasiūlymų pateikimo terminus.

Kas keitėsi 2026 m. ir kas keisis 2027 m.?

  • 2026 m. liepos 1 d.: 46 straipsnis papildytas 2¹ dalimi, kurią cituojame viršuje, o 12 dalyje pateikta nuoroda ir į ją.
  • 2026 m. lapkričio 1 d.: 2 straipsnyje (sąvokos) atnaujintos nuorodos į kitus įstatymus, kuriuose apibrėžtos įstatyme vartojamos sąvokos.
  • 2027 m. sausio 1 d.: 10 straipsnis apie vidaus sandorius. Vidaus sandoris bus galimas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos 1 dalies sąlygos ir bent viena iš šių: atlikus rinkos dalyvių konsultaciją, pirkimo procedūrą ar konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę priimtas motyvuotas sprendimas, kad viešojo pirkimo būdu negalima tinkamai užtikrinti paslaugos nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo; savivaldybė parenka viešosios paslaugos teikėją Vietos savivaldos įstatymo nustatytu atveju; arba vidaus administravimo paslaugas perka valstybės valdomos bendrovės ir įmonės.

Kada tiekėjas pašalinamas ir kaip vertinami pasiūlymai?

46 straipsnis išvardija pašalinimo pagrindus: nuosprendžius už nusikalstamas veikas, tokias kaip dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, kyšininkavimas, prekyba poveikiu ar sukčiavimas (1 dalis), ir kitus pagrindus, tarp jų nuo 2026 m. liepos 1 d. neatliktą draudimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (2¹ dalis). 45 straipsnis nustato, kad laimėjusiu pripažįstamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kai jis atitinka pirkimo reikalavimus, tiekėjas nepašalintas pagal 46 straipsnį ir atitinka kvalifikacijos reikalavimus. 89 straipsnis nustato, kada pirkimo sutartį galima keisti be naujos procedūros, pavyzdžiui, kai pakeitimas iš anksto aiškiai numatytas pirkimo dokumentuose.

Ką sako teismai?

45 straipsnį cituoja 615 skirtingų teismų aktų, 46 straipsnį 422, 89 straipsnį 300. Visą įstatymą cituoja ne mažiau kaip 490 teismų aktų, iš jų ne mažiau kaip 35 aukščiausiosios instancijos teismų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.). Tai apatinė riba: į ją įtraukti tik tie teismų aktai, kurių nuorodas Avokata jau susiejo su įstatymo tekstu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie tiekėjo pašalinimo proporcingumą:

Šios įstatymo nuostatos atspindi pirmiau nurodyto Direktyvos 2014/24 konstatuojamosios dalies 101 punkto bei aptartos Teisingumo Teismo praktikos esmę ir suponuoja, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiama dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų perkančioji organizacija turi priimti tik prieš tai įvertinusi tokio sprendimo proporcingumą konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 98 punktas, LITEKO

Šį sakinį patikrino Avokata citatų patikra: jis yra būtent šiame punkte, ir tai teismo išaiškinimas. Toliau tame pačiame punkte teismas nurodo, kad melagingos informacijos pateikimas savaime dar nepagrindžia pašalinimo: pirmiausia nustatoma, ar informacija melaginga pagal 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, o tada vertinama, ar pašalinimas būtų proporcinga sankcija.

Ką tai reiškia praktikoje?

Ar tiekėją, pateikusį netikslią informaciją, būtina pašalinti? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad 46 straipsnio 4 ir 6 dalių pagrindais sprendžiant dėl pašalinimo perkančioji organizacija pirmiausia turi įvertinti jo proporcingumą (nutartis Nr. e3K-3-65-381/2024, 98 punktas).

Ar galima pašalinti tiekėją, kuriam teismas uždraudė dalyvauti pirkimuose? Nuo 2026 m. liepos 1 d. tai privalomas pašalinimo pagrindas, jei draudimas neatliktas (46 straipsnio 2¹ dalis).

Ar savivaldybės įmonei galima pavesti paslaugas be pirkimo? Iki 2026 m. pabaigos taikoma dabartinė 10 straipsnio redakcija; nuo 2027 m. sausio 1 d. vidaus sandoriui reikės vienos iš 10 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, pavyzdžiui, motyvuoto sprendimo po rinkos konsultacijos.

Kaip tą patį paklausti savo asistento

Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta

Perkančioji organizacija pašalino mūsų įmonę iš pirkimo pagal VPĮ 46 straipsnio [dalis] dalį, nes [priežastis]. Ar tai pagrįsta pagal redakciją, galiojusią [data]? Pateik 46 straipsnio tekstą ir dvi ar tris LAT nutartis apie pašalinimo proporcingumą, tik teismo žodžius su punktais.

Prijungimas: prijungimo puslapis.

Ribos

Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Šis puslapis neperpasakoja viso įstatymo: jame tik redakcijos, pakeitimai ir nuostatos, apie kurias dažniausiai klausiama. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų mažiausiai nurodo įstatymą ar straipsnį, o ne tai, ar teismai jam pritarė. Būsimų redakcijų nuostatos taikomos tik nuo nurodytos dienos.

Profesijai: Valstybės tarnautojams · Viešųjų pirkimų specialistams · Sveikatos įstaigų vadovams · Mokyklų vadovams