Teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas, paneigiant pagrindinę teisėjo funkciją – vykdyti teisingumą. Šio straipsnio nustatyta tvarka mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį proporcingai mažinamas ir teisėjo atlyginimas.
Teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos, o turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo stažą jos ilgėja viena diena už kiekvienus paskesnius metus, bet ne daugiau kaip iki 40 darbo dienų (98 straipsnio 1 dalis).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie konkrečią situaciją. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Teismų įstatymas Nr. I-480 galioja nuo 1995 m. sausio 1 d. Avokata saugo 90 jo redakcijų, pradedant 1995 m. kovo 21 d. Dabar galioja redakcija nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., kurią lėmė 2024 m. gegužės 9 d. įstatymas Nr. XIV-2613; ji taikoma iki 2026 m. gruodžio 31 d. Šis įstatymas papildė Teismų įstatymą 44³ straipsniu apie teisėjo darbo krūvio sumažinimą ir pakeitė 98 straipsnio 1 ir 2 dalis apie atostogas.
Registre jau paskelbta redakcija nuo 2027 m. sausio 1 d.: ją lemia įstatymas Nr. XV-1084, kuris įstatymo pakeitimų sąraše įrašytas kaip „Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 98 straipsnio pakeitimo įstatymas“. Avokata palyginime 98 straipsnio palyginti nepavyko, todėl jo 2027 m. tekstą Avokata sudėjo pati pagal įstatymo Nr. XV-1084 1 straipsnį (žr. žemiau).
Kokie teismai sudaro sistemą?
| Teismas | Ką nagrinėja | Šaltinis |
|---|---|---|
| apylinkių teismai | pirmąja instancija civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, priskirtas jų kompetencijai, ir bylas dėl sprendimų vykdymo; teisėjai atlieka ir ikiteisminio tyrimo bei vykdymo teisėjo funkcijas | 12 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis |
| apygardų teismai | civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas | 12 straipsnio 3 dalis |
| Lietuvos apeliacinis teismas | civilines ir baudžiamąsias bylas | 12 straipsnio 3 dalis |
| Lietuvos Aukščiausiasis Teismas | vienintelis kasacinės instancijos teismas; formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką | 23 straipsnio 1 ir 2 dalys |
| Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas | specializuoti teismai, nagrinėjantys ginčus iš administracinių teisinių santykių | 12 straipsnio 4 dalis |
Teismai steigiami įstatymu, o darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitoms byloms gali būti steigiami kiti specializuoti teismai (12 straipsnio 1 ir 5 dalys). Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo (12 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo (12 straipsnio 11 dalis).
Kuo vadovaujasi teismai ir kada jie saistomi ankstesnių bylų?
Teismai vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais ir kitais įstatymams neprieštaraujančiais teisės aktais, taip pat oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais; jie taiko ES teisės normas ir vadovaujasi ES teisminių institucijų sprendimais (33 straipsnio 1–3 dalys).
Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia ir valstybės bei kitos institucijos ir kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus (23 straipsnio 3 dalis). Kaip rasti tokius išaiškinimus, rašome puslapyje Teismų praktikos paieška.
Kaip nagrinėjamos bylos ir skelbiami sprendimai?
- Teismo sudėtis. Apylinkės teisme bylą paprastai nagrinėja vienas teisėjas; apygardos ir Apeliaciniame teisme trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais vienas teisėjas; Aukščiausiajame Teisme trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba plenarinė sesija (36 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys).
- Bylų paskirstymas. Taisyklės turi užtikrinti, kad bylos būtų skirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, tolygų darbo krūvį, bylų sudėtingumą ir kolegijų rotaciją (36 straipsnio 11 dalis).
- Skelbimas. Baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, o Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai ir Teisės aktų registre; skelbiama nepažeidžiant asmens duomenų ir įstatymų saugomų paslapčių (39 straipsnio 1 ir 3 dalys). Viešai skelbiamame baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas (39 straipsnio 2 dalis).
Ko reikia norint tapti teisėju?
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis teisės bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, atitinkantis reikalavimus leidimui dirbti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą (51 straipsnio 1 dalis). Nuo egzamino atleidžiami teisės krypties mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, taip pat asmenys, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo stažą, jei nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.
Nepriekaištingos reputacijos neturi asmuo, kuris įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, per paskutinius penkerius metus atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar valstybės tarnybos už veiklos pažeidimus, piktnaudžiauja alkoholiu ar vartoja psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais arba neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių (52 straipsnis). Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo išsilavinimo įgijimo ir darbo teisinėse pareigybėse pradžios; abejojant jį pripažįsta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija, kurios sprendimą galima skųsti teismui (53 straipsnis).
Teisėjas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o pavaduojant ilgai negalintį dirbti apylinkės teismo teisėją, dvejiems metams (58 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Už ką teisėjas atsako drausmine tvarka?
Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme už teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą (83 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikomas ir pareiginis nusižengimas: aiškiai aplaidus konkrečios pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties (83 straipsnio 3 dalis).
Kokios atostogos ir poilsio dienos priklauso teisėjui?
| Kam | Dabar (iki 2026 m. gruodžio 31 d.) | Nuo 2027 m. sausio 1 d. |
|---|---|---|
| kasmetinės atostogos | 22 darbo dienos; teisėjui su negalia ar vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia 27 darbo dienos; turint daugiau kaip penkerių metų stažą po dieną už kiekvienus metus, iš viso iki 40 (arba 45) darbo dienų | tos pačios taisyklės |
| auginantiems vieną vaiką | viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, kol vaikui yra iki dvylikos metų | kol vaikui yra iki keturiolikos metų |
| auginantiems du vaikus arba vaiką su negalia | viena papildoma poilsio diena per mėnesį (du vaikai iki dvylikos metų) | du vaikai iki keturiolikos metų |
| auginantiems tris ar daugiau vaikų | dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (vaikai iki dvylikos metų) | vaikai iki keturiolikos metų |
| neturintiems teisės į papildomas dienas, kai vaikas iki keturiolikos metų mokosi | ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną | 3 dalis neteks galios |
Šaltinis: 98 straipsnio 1–3 dalys. 2027 m. stulpelis remiasi Avokata sudėtu tekstu pagal įstatymo Nr. XV-1084 1 straipsnį; tai ne oficiali suvestinė redakcija, todėl prieš taikydami patikrinkite registro redakciją. Teisė pasinaudoti atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo metų, kuriais ji įgyta, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (98 straipsnio 5 dalis).
Teisėjo darbo krūvis mažinamas jo prašymu dėl dalyvumo lygio ar sveikatos, dėl būtinybės slaugyti šeimos narį, taip pat nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios teisėjos ir teisėjo, auginančio vaiką iki aštuonerių metų ar vieno auginančio vaiką iki keturiolikos metų, reikalavimu (44³ straipsnio 1 dalis). Kaip tai daroma ir kas atsitinka atlyginimui, nustato viršuje cituojama 44³ straipsnio 2 dalis.
Ką tai reiškia praktiškai?
Ar apylinkės teismas privalo laikytis LAT išaiškinimo? Taip: žemesnės instancijos teismai saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (33 straipsnio 4 dalis).
Teisininkas su dešimties metų stažu nori tapti teisėju. Jam reikia teisės magistro ar lygiaverčio išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, sveikatos pažymėjimo, leidimo dirbti su įslaptinta informacija reikalavimų atitikties ir išlaikyto pretendentų egzamino (51 straipsnio 1 dalis).
Teisėja augina du vaikus, 13 ir 10 metų. Iki 2026 m. pabaigos jai priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, nes iki dvylikos metų yra tik vienas vaikas. Nuo 2027 m. sausio 1 d., pagal Avokata sudėtą tekstą, abu vaikai bus iki keturiolikos metų, todėl priklausys viena diena per mėnesį (98 straipsnio 2 dalis).
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Klausimas apie Teismų įstatymą: [pvz., teisėjo atostogos, pretendento reikalavimai,
bylų paskirstymas]. Kurie straipsniai ir dalys taikomi pagal redakciją, galiojančią [data],
ir ar kas keisis nuo 2027 m. sausio 1 d.? Cituok įstatymo tekstą ir pateik LAT išaiškinimų,
tik teismo žodžius su bylų numeriais.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis remiasi įstatymo 12, 15, 23, 33, 36, 39, 44³, 51–53, 58, 83 ir 98 straipsniais (redakcija nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.). 98 straipsnio 2027 m. tekstą Avokata sudėjo pagal įstatymo Nr. XV-1084 1 straipsnį, o ne pagal oficialią suvestinę redakciją. Neaptariami teisingumo principai (1–11 straipsniai), kitų teismų kompetencija, teisėjų atranka ir skyrimas (54–57 ir 59–82 straipsniai), veiklos vertinimas, atlyginimai, socialinės garantijos (96, 97, 99–101 straipsniai), teismų savivalda ir administravimas.