Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos (įsakymas Nr. 1R-298): galiojanti redakcija, projekto dalys, kalba, nuorodos ir pakeitimo projektai

Formuluojant teisės akto įsigaliojimo, galiojimo, įgyvendinimo ir (arba) taikymo nuostatas, nurodoma konkreti šio teisės akto įsigaliojimo, galiojimo, įgyvendinimo ir (arba) taikymo data. Terminą apibrėžiant žodžiu „iki“, po jo nurodoma data įskaitoma į šį terminą.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Įrašytame rekomendacijų tekste prie 42 punktų ir 5 papunkčių pažymėta, kad juos pakeitė 2024 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 1R-285, o 3 nauji punktai pridėti tuo pačiu įsakymu (registro pastabos tekste, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paprašykite patikrinti savo projektą pagal Rekomendacijas. Paruošta užklausa.

Kokia rekomendacijų redakcija galioja?

Įsakymas „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ priimtas 2013 m. gruodžio 23 d. ir įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Galiojančioje įsakymo redakcijoje kaip teisinis pagrindas nurodyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 8 dalis. Avokata saugo keturias jo redakcijas, pradedant 2014 m. sausio 1 d.

Dabar galioja suvestinė redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Registro atvirieji duomenys vėlesnio pakeitimo nerodo, tačiau jų redakcijų sąrašas gali vėluoti, todėl tai teisinga tiek, kiek rodo šie duomenys.

Viršuje cituojamas 118¹ punktas į Rekomendacijas įrašytas įsakymu Nr. 1R-285. Tame pačiame punkte nustatyta, kad formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“, „iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos“ ir panašios nevartojamos. Kai teisės akte jo įsigaliojimo data nenurodoma, vartotinos formuluotės „ankstesnis teisinis reguliavimas“, „galiojantis teisinis reguliavimas“ ir panašios. Įrašytame tekste tuo pačiu įsakymu papildyti dar du punktai: 27¹ apie preambulės nuorodas, kai įgyvendinant dar neįsigaliojusį pakeistą įstatymą į tą patį aktą įrašomas dar vienas institucijai suteikiamas įgaliojimas, ir 202¹: jei teisės aktą reikia dėstyti nauja redakcija, bet jį priėmusio subjekto pavadinimas pasikeitęs, turėtų būti priimamas naujas teisės aktas, o ankstesnis pripažįstamas netekusiu galios.

Rengiant projektus, be Rekomendacijų, vadovaujamasi Konstitucija, Teisėkūros pagrindų įstatymu, Vyriausybės įstatymu, Seimo statutu, Vyriausybės darbo reglamentu ir norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklėmis (Vyriausybės nutarimas Nr. 728), Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teisės aktų projektų turinio ir formos reikalavimus (2 punktas).

Kaip sudarytos rekomendacijos?

Pagrindiniai pavyzdžiai pateikiami lentelėse, kad būtų aiškūs įforminimo reikalavimai, o kiti pavyzdžiai rišliame tekste rašomi kursyvu (3 punktas).

Ką turi atitikti kiekvienas projektas?

Pagal II skyrių:

• projektas turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus, įstatymo ir Rekomendacijų teisės technikos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas (4 punktas);
• teisės akto straipsnio ar punkto tekstas nekartojamas kituose straipsniuose ar punktuose (6 punktas);
• norminiame akte bendrosios nuostatos turėtų būti dėstomos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos anksčiau nei terminuotos, o taikymo ar įgyvendinimo nuostatos paskiausiai (7 punktas);
• bendroji taisyklė nurodoma prieš išimtį, o išimtis dėstoma iš karto po jos. Jei to padaryti negalima, bendrojoje taisyklėje pateikiama nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą (8 punktas);
• įgyvendinamieji teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo, praplėsti ar susiaurinti jo reguliavimo ir neturėtų atkartoti aukštesnės galios akto nuostatų (9 punktas). Jie rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įgyvendinamu aktu ar jo nuostatomis (15 punktas);
• terminai turi būti tikslūs ir derėti su galiojančių teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neapibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta apibrėžtis būdinga tik tam tikrai santykių sričiai. Sąvokos negali būti apibrėžiamos idem per idem, o apibrėžtyse neturėtų būti reikalavimų, sąlygų, kriterijų, pavyzdžių, paaiškinimų ir panašių dalykų (11 punktas).

Kaip parašyti pavadinimą, preambulę ir dėstomąją dalį?

Pavadinimas. Jis turi glaustai atspindėti reguliavimo dalyką (16 punktas). Įstatymų pavadinimuose įprastai vartojama kilmininko konstrukcija, kitų teisės aktų pavadinimai dėstomi su prielinksniu „dėl“ (17 punktas). Tvirtinami ne tvarkos, būdai ar sąlygos, o tvarkų, būdų ar sąlygų aprašai (18 punktas). Kai aktu tvirtinami dokumentai, jo pavadinimas turi atitikti tvirtinamų dokumentų pavadinimą, išskyrus 19 punkte nurodytus atvejus.

Preambulė. Joje paprastai nurodomas teisės akto priėmimo teisinis pagrindas, taip pat gali būti nurodomi tikslai ir aplinkybės (22 punktas). Preambulė paprastai pradedama žodžiais „Vadovaudamasis (-si)“, „Įgyvendindamas (-a)“, „Vykdydamas (-a)“, „Atsižvelgdamas (-a)“ arba „Siekdamas (-a)“ (24 punktas). Ji būtina, jei aktu įgyvendinamas įstatymas ar kitas teisės aktas (25 punktas). Kai teisės aktas keičiamas, keitimo teisinis pagrindas preambulėje paprastai nenurodomas. Tačiau jei pakeitimu įgyvendinamos kitos nuostatos, nei nurodyta pirminio akto preambulėje, keičiama ar papildoma pirminio akto preambulė (30 punktas).

Dėstomoji dalis. Įstatymas turėtų būti dėstomas taip: pradžioje jo tikslai ir paskirtis, juo reguliuojami santykiai, toliau bendrosios nuostatos, sąvokos, asmenų teisės ir pareigos, įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos (32 punktas). Įstatyme turi būti tik norminės nuostatos (33 punktas). Sąvokos išdėstomos viename straipsnyje (įstatyme) arba viename punkte (kitame akte) abėcėlės tvarka, o terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis (35 ir 48 punktai). Kolegialios institucijos akto dėstomoji dalis pradedama institucijos pavadinimu ir žodžiu „nutaria“ (nutarime) ar „nusprendžia“ (sprendime) (45 punktas), o vienasmenio subjekto akto dėstomoji dalis pradedama žodžiais „tvirtinu“, „įgalioju“, „nustatau“, „pavedu“, „pakeičiu“ ir panašiai (46 punktas).

Baigiamosios nuostatos. Įsigaliojimas nurodomas akto pabaigoje, jei tikslinga atidėti viso akto ar atskirų nuostatų įsigaliojimą, ir turėtų būti siejamas su kalendorine data (50 punktas). Įsigaliojimo terminas turėtų leisti tinkamai pasirengti įgyvendinti aktą ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus (52 punktas).

Kaip įforminti tvirtinamus dokumentus ir priedus?

Teisės aktu tvirtinamas dokumentas nurodomas su nuoroda „pridedama“ (57 punktas) ir dėstomas atskirame lape (58 punktas). Jo elementai yra tvirtinimo žyma, dokumento pavadinimas ir tekstas (59 punktas). Tvirtinimo žyma rašoma pirmojo lapo viršuje dešinėje, o tvirtinami dokumentai nepasirašomi: teksto pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu (60 punktas).

Prieduose paprastai dėstomi techniniai dalykai. Juose nesukuriama jokia nauja teisė arba pareiga ir nėra norminio pobūdžio taisyklių, nenumatytų teisės akte ar juo patvirtintame dokumente (65 punktas). Priedas dėstomas atskirame lape po teksto (68 punktas), jo elementai yra priedo žyma, pavadinimas ir tekstas (69 punktas), o pats priedas nepasirašomas (75 punktas). Jei įstatymas turi kelis priedus, paskutinis dėstomas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai (71 punktas).

Kaip cituoti kitus teisės aktus?

76. Teisės akte turėtų būti tik būtinos nuorodos į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Taip pat turėtų būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami.

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punktas (be paskutinio sakinio), e-TAR

Kitos IV skyriaus taisyklės:

• Nuoroda į įstatymą: nurodomas visas įstatymo pavadinimas, prireikus straipsnis ar jo struktūrinė dalis (81 punktas).
• Nuoroda į kodeksą ar statutą: nuoroda teikiama į patį kodeksą, o ne į jį patvirtinusį teisės aktą (85 punktas).
• Konstitucijos straipsnio dalys rašomos žodžiais, pavyzdžiui, „57 straipsnio antroji dalis“ (86 punktas).
• Nuoroda į teismo sprendimą: teismo pavadinimas, sprendimo data, rūšis ir numeris, o nesant numerio bylos numeris (87 punktas).
• Nuoroda į kitą teisės aktą: priėmusio subjekto pavadinimas, priėmimo data mišriuoju būdu, akto rūšis, numeris ir visas pavadinimas (88 punktas).
• Kelių aktų eilė: nuo aukščiausios iki žemiausios teisinės galios; kelis įstatymus paprastai abėcėlės tvarka, kitus tos pačios galios aktus pagal priėmimo datą nuo anksčiausiai priimto. Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus teikiamos pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą (91 punktas).
• Jei teisės akto pavadinimas buvo pakeistas, rašomas naujasis pavadinimas (78 punktas).

Kokios kalbos ir rašybos taisyklės?

VI skyrius skirtas administracinei kalbai. Sakiniu reikėtų reikšti vieną mintį, o tekstą padalyti į lengvai susiejamas dalis; patartina vengti ilgų ir ypač sudėtingų sakinių (110 punktas). Rengiant pakeitimo projektą būtina atsižvelgti į tai, kaip pakeitimas atrodys suvestinėje redakcijoje: turi būti išlaikyta keičiamo teksto struktūra, terminija ir formuluotės (111 punktas).

Kitos dažnos taisyklės:

1. pavadinimą, prasidedantį žodžiais „Lietuvos Respublikos“, pirmą kartą parašius visą, toliau galima rašyti be šių žodžių, išskyrus įstatymo pavadinimą su prielinksniu „dėl“ (112 punktas);
2. trumpinys įvedamas pirmą kartą paminėjus visą pavadinimą ir galioja tik tame teisės akto tekste; preambulėje, struktūrinių dalių pavadinimuose ir terminų apibrėžtyse trumpiniai neįvedami (116 punktas);
3. skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, o prireikus, pavyzdžiui, nurodant turto vertę, ir žodžiais skliaustuose (121 punktas);
4. lotynų ar kitų kalbų žodžiai rašomi kursyvu, pavyzdžiui, mutatis mutandis (134 punktas);
5. teisės akte išnašos nerašomos: jų turinys turėtų būti formuluojamas kaip teisės akto teksto dalis, o išimtiniais atvejais kaip pastaba teksto ar lentelės pabaigoje (146 punktas).

Projekto įforminimą nustato V skyrius: pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe rašomas žodis „Projektas“, herbas nenaudojamas, pasirašančio asmens vardas ir pavardė nerašomi, o jo pareigos rašomos vyriškosios giminės forma, paprastai be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“ (93 punktas). Data rašoma mišriuoju būdu, pavyzdžiui, „2021 m. gruodžio 1 d.“, tačiau projekte konkretus mėnuo ir diena nenurodomi (100 punktas).

Kaip parengti pakeitimo projektą?

VII skyriaus pagrindinės taisyklės:

1. vienu teisės aktu keičiamas tik vienas teisės aktas (136 punktas);
2. keičiamas aktualus teisės akto tekstas, tai yra su visais vėlesniais įsigaliojusiais pakeitimais (137 punktas);
3. kai keičiama ar pripažįstama netekusiais galios daugiau kaip pusė straipsnių ar punktų (įskaičiuojant pildymą naujomis dalimis), visas aktas dėstomas nauja redakcija (141 punktas);
4. teisės aktas keičiamas struktūrinėmis dalimis, išskyrus 141, 155, 164 ir 165 punktuose nurodytus atvejus. Akte, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas atskiru straipsniu (išskyrus Respublikos Prezidento dekretus), o akte, kurį sudaro punktai, atskirais punktais ar papunkčiais (144 punktas);
5. keičiant dalį pateikiama visa jos nauja redakcija, o pripažįstant netekusia galios nurodoma tik ta dalis be teksto (145 punktas);
6. pildant galima rinktis novelą arba pernumeravimą; novela rekomenduojama, kai kitaip reikėtų pernumeruoti daug dalių ar tikslinti nuorodas (150 punktas). Pildyti nauja dalimi su jau netekusios galios dalies numeriu negalima (159 punktas);
7. pakeistą teisės aktą pripažįstant netekusiu galios, nurodoma, kad jis pripažįstamas netekusiu galios „su visais pakeitimais ir papildymais“, net jei keistas tik kartą (161 punktas);
8. keičiamas pats kodeksas ar statutas, o ne jį patvirtinęs aktas (173 punktas);
9. kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimtų teisės aktų keitimas pradedamas žodžiu „pakeisti“ arba „pakeičiu“ (184 punktas).

Ar 141 punkto taisyklė dera su dabar galiojančia Teisėkūros pagrindų įstatymo redakcija, šis puslapis netikrina: įrašytas rekomendacijų tekstas yra 2024 m. lapkričio 1 d. redakcijos. Įstatymo redakcijas aprašome puslapyje Teisėkūros pagrindų įstatymas: principai, konsultavimasis su visuomene, poveikio vertinimas, skelbimas ir įsigaliojimas.

Kada rengiamas lyginamasis variantas?

Keičiant įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, projekto lyginamasis variantas rengiamas visada (205 punktas). Keičiant Seimo nutarimus, Respublikos Prezidento dekretus ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų aktus, jis rengiamas, jeigu projektas teikiamas visuomenei svarstyti ir (ar) derinti suinteresuotoms institucijoms (206 punktas). Abiem atvejais taikomos 208 punkto išimtys: lyginamasis variantas neprivalo būti rengiamas, kai teisės aktas dėstomas nauja redakcija arba kai siūloma pripažinti netekusiu galios visą aktą.

Lyginamojo varianto viršuje dešinėje rašomi žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ (207.1 papunktis). Pakeitimai jame paryškinami, o siūlomas išbraukti tekstas perbraukiamas plona linija (207.3 papunktis). Pakeitimai turi sutapti su projektu, o nesutapimo atveju pirmenybė teikiama projekto tekstui (207.2 papunktis).

Ką tai reiškia projekto rengėjui?

Ar galima rašyti „iki šio įsakymo įsigaliojimo“? Ne: tokios formuluotės nevartojamos, nurodoma konkreti data, o žodžiu „iki“ apibrėžiant terminą, po jo nurodyta data įskaitoma į terminą (118¹ punktas).

Ar įgyvendinamajame akte galima apibrėžti sąvoką, kuri jau apibrėžta įstatyme? Ne: įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neapibrėžiamos įstatymuose vartojamos ar apibrėžtos sąvokos, bet galima apibrėžti tik tame įgyvendinamajame akte vartojamas sąvokas (11 punktas).

Ar projekte galima įdėti aktyvią nuorodą (saitą) į e-TAR? Ne: teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Jų gali būti Teisės aktų registre ir Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kai teikiama informacija apie aktą ar jo projektą (76 punktas).

Keičiame nutarimą, kuriuo patvirtintos taisyklės, bet keičiame tik taisykles. Kaip pavadinti aktą? Pavadinimas formuluojamas kaip to teisės akto pakeitimas, o tekste nurodomas keičiamo dokumento pavadinimas ir jį patvirtinęs aktas (192 punktas).

Susiję puslapiai

• Teisėkūros pagrindų įstatymas: principai, konsultavimasis su visuomene, poveikio vertinimas, skelbimas ir įsigaliojimas
• Dokumentų rengimo taisyklės: kam taikomos, privalomi rekvizitai, data, registracijos numeris ir parašas
• Teisės aktų paieška: e-TAR, galiojanti redakcija ir redakcija pagal datą
• Valstybės tarnautojams: paruoštos užklausos

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Kaip tą patį paklausti savo asistento