Tarptautinių sankcijų įstatymas: kam privalomos sankcijos, sandorių draudimas, pažeidimai ir baudos įmonėms

Tarptautinių sankcijų įstatymas nustato, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų sankcijos ir nacionalinės ribojamosios priemonės. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys; sankcijoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai. Nuo 2025 m. gegužės 21 d. įstatyme išvardyta, kas yra sankcijų pažeidimas, o juridiniam asmeniui už jį gresia bauda nuo 10 000 eurų iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų. Dabartinė redakcija galioja nuo 2026 m. birželio 30 d.

6 min. skaitymo Patikrinta 2026 m. lapkričio 8 d.

Tarptautinių sankcijų pažeidimas yra: 1) tiesioginis ar netiesioginis sąlygų naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais subjektui, kuriam taikomos sankcijos, ar jo naudai sudarymas, pažeidžiant Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytą draudimą;

Juridiniam asmeniui už tarptautinių sankcijų pažeidimą – bauda nuo 50 iki 100 procentų pažeidimo dalyko vertės, bet ne mažesnė kaip 10 000 eurų; pakartotinai per metus ar kai vertė viršija 100 000 eurų – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 20 000 eurų (15 straipsnis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, ar sankcijos liečia jūsų sandorį. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Įstatymas Nr. IX-2160 galioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. Avokata saugo 10 jo redakcijų. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. birželio 30 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-912; ankstesnė redakcija galiojo nuo 2025 m. gegužės 21 d. (įstatymas Nr. XV-203). Pagal straipsnių pakeitimų žymas, įstatymu Nr. XV-203 į 2 straipsnį įrašytos lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo sąvokos, pakeistas 13 straipsnis ir papildyta nauju 13¹ straipsniu, kuriame išvardyta, kas laikoma sankcijų pažeidimu (citata viršuje). Būsimų redakcijų registre nepaskelbta.

Įstatymą sudaro penki skyriai: bendrosios nuostatos, sankcijų inicijavimas ir įgyvendinimas, sankcijų poveikis sandoriams ir prievolėms, įgyvendinimo koordinavimas ir atsakomybė už pažeidimus.

Kas yra tarptautinės sankcijos ir kam jos privalomos?

  • Tarptautinės sankcijos yra Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kuriose dalyvauja Lietuva, sprendimais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma (2 straipsnio 5 dalis). Jos gali būti ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės ir kitokios (3 straipsnis).
  • Lėšų įšaldymas reiškia draudimą bet kaip judinti, pervesti, keisti ar naudoti lėšas, įskaitant investicijų portfelio valdymą; ekonominių išteklių įšaldymas reiškia draudimą juos naudoti lėšoms gauti ar prekėms ir paslaugoms įsigyti, pavyzdžiui, parduoti, nuomoti ar įkeisti (2 straipsnio 1 ir 2 dalys).
  • Privalomumas: sankcijų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys ir susilaikyti nuo veiksmų, kuriais jų būtų išvengiama (4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Faktas, kad subjektui taikomos sankcijos, įrašomas į valstybės registrus, kuriuose tvarkomi jo ar jo turto duomenys (3 dalis).
  • Nacionalinės priemonės: nacionalinio saugumo ir užsienio politikos tikslais ribojamosios priemonės gali būti nustatomos ir Lietuvos įstatymais, jei tai neprieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams ir ES teisei (6¹ straipsnis).

Ką daryti su sandoriais?

7 straipsnis nustato:

  1. naujus sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja sankcijoms, sudaryti draudžiama, o tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja;
  2. sankcijų laikotarpiu draudžiama vykdyti tokius sandorius ir prievoles;
  3. iki sankcijų sudaryti sandoriai turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba sustabdyti sankcijų laikotarpiu;
  4. už sandorių nevykdymą dėl sankcijų civilinė atsakomybė netaikoma arba nuo jos atleidžiama;
  5. teisėtais valstybės institucijų veiksmais, vykdant įstatymą, sukelti nuostoliai neatlyginami.

Kas už ką atsako?

Sankcijų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, kuriai vadovauja užsienio reikalų ministras; ji, be kita ko, rengia gaires vienodai praktikai užtikrinti (10 straipsnis). Kompetentingos institucijos priima sprendimus, sprendžia dėl išimčių ir leidimų ir atsako į asmenų paklausimus (11 straipsnio 1 dalis):

Sankcijų sritisInstitucijos (11 straipsnio 3 dalis)
Finansinės (lėšos, ekonominiai ištekliai, mokėjimai)Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Finansų ministerija, Muitinės departamentas
Atvykimo ir tranzito draudimaiMigracijos departamentas
Ekonominės (prekyba, dvejopo naudojimo prekės, importas, eksportas, tranzitas)Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Užsienio reikalų ministerija
Diplomatinės ir politinėsUžsienio reikalų ministerija
Ryšiai ir susisiekimasSusisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Juridinių asmenų pažeidimus tiria ir poveikio priemones taiko ūkio subjektų veiklą prižiūrinčios kompetentingos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba; finansų rinkos dalyviams poveikio priemones taiko Lietuvos bankas (14 straipsnis).

Kas laikoma sankcijų pažeidimu?

Pažeidimas yra tyčinis ar neatsargus neteisėtas elgesys, kuriuo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios sankcijos (13 straipsnio 1 dalis). Be pirmojo atvejo (citata viršuje), 13¹ straipsnis išvardija dar devynis:

  • sankcionuoto subjekto lėšų ar ekonominių išteklių neįšaldymas;
  • draudžiamų sandorių su trečiąja valstybe ar jos kontroliuojamais subjektais sudarymas ar tęsimas, įskaitant viešąsias ir koncesijos sutartis;
  • draudžiamas prekių importas, eksportas, pardavimas, tranzitas, vežimas ir su tomis prekėmis susijusios tarpininkavimo ar techninės paslaugos;
  • draudžiamų finansinių ar kitų paslaugų teikimas;
  • kompetentingų institucijų išduotų leidimų sąlygų pažeidimas;
  • įšaldytinų lėšų naudojimas ar perdavimas siekiant jas nuslėpti;
  • melagingos informacijos pateikimas, siekiant nuslėpti, kad sankcionuotas subjektas yra galutinis savininkas ar gavėjas;
  • sankcionuoto subjekto pareigos pranešti apie savo lėšas nevykdymas;
  • pareigos pranešti institucijoms apie įšaldytas ar neįšaldytas lėšas, kai informacija gauta vykdant profesinę pareigą, nevykdymas.

Juridinis asmuo atsako pagal šį įstatymą, jei pažeidimas neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės (13 straipsnio 3 dalis).

Kokios baudos gresia ir kaip jos skiriamos?

Atvejis (15 straipsnio 1 dalis)Bauda juridiniam asmeniui
Pažeidimo dalykas – prekės, paslaugos ar lėšosnuo 50 iki 100 procentų jų vertės, bet ne mažiau kaip 10 000 eurų
Pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos ar lėšosnuo 10 000 iki 50 000 eurų
Pakartotinis pažeidimas per vienus metus arba vertė didesnė nei 100 000 eurųiki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 100 procentų vertės ir ne mažiau kaip 20 000 eurų

Kartu gali būti konfiskuojamos prekės ar lėšos, kurios buvo pažeidimo dalykas ar rezultatas (2 dalis). Prieš skirdama poveikio priemonę, institucija nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams; asmuo gali susipažinti su medžiaga, teikti įrodymus ir turėti advokatą, o sprendimas turi būti motyvuotas. Jei pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama ikiteisminiam tyrimui, o poveikio priemonės svarstymas sustabdomas (16 straipsnis). Sprendimą galima skųsti teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (19 straipsnis).

Ką tai reiškia praktiškai?

Klientas pateko į sankcijų sąrašą, o mes turime su juo galiojančią sutartį. Ką daryti? Sutartį reikia nedelsiant nutraukti arba sustabdyti jos vykdymą sankcijų laikotarpiu; už nevykdymą dėl sankcijų civilinė atsakomybė netaikoma (7 straipsnio 3 ir 4 dalys). Jei turite jo lėšų ar turto, taikomos įšaldymo pareigos, o jų nevykdymas yra pažeidimas (13¹ straipsnio 2 punktas).

Kur kreiptis dėl leidimo ar išimties? Į kompetentingą instituciją pagal sankcijų sritį: dėl finansinių sankcijų į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Finansų ministeriją ar Muitinės departamentą, dėl prekybos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Muitinės departamentą ar Užsienio reikalų ministeriją; jos atsako ir į paklausimus (11 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Eksportavome prekių už daugiau nei 100 000 eurų pažeisdami draudimą. Kokia bauda gresia įmonei? Kai vertė didesnė nei 100 000 eurų, gresia bauda iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnė nei prekių vertė ir ne mažesnė kaip 20 000 eurų; prekės gali būti konfiskuotos (15 straipsnis), jei veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip skųsti sprendimą, rašome puslapyje Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Kaip tą patį paklausti savo asistento

Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta

Mūsų įmonė [veikla] turi [sutartį / mokėjimą / prekių siuntą] su [subjektas, šalis]. Ar jam taikomos ES sankcijos (kuris reglamentas, kuris priedas), ką pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 7, 13¹ ir 15 straipsnius turime daryti ir kuri institucija gali duoti leidimą ar išimtį? Cituok straipsnių dalis ir ES reglamento nuostatas.

Prijungimas: prijungimo puslapis.

Ribos

Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Šis puslapis neperpasakoja viso įstatymo: jame tik nuostatos, apie kurias dažniausiai klausiama. Konkrečias sankcijas ir sankcionuotų subjektų sąrašus nustato ES reglamentai ir sprendimai, o įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė; jų čia neperpasakojame. Registro redakcijų sąrašą Avokata paskutinį kartą sutikrino 2026 m. spalio 26 d.

Profesijai: Atitikties specialistams