Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas: gamintojų ir importuotojų pareigos, apskaita, plastikas, užstatas ir pakeitimai nuo 2025 m.

Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 26 dalies 1 punkte, pakuočių apskaitą tvarko ir pagal šios apskaitos duomenis atsiskaito aplinkos ministro įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių (neįskaitant užstato sistemos vienkartinių pakuočių ir visų daugkartinių pakuočių), atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (7¹ straipsnio 1 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo įmonės pakuotes. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Nr. IX-517 priimtas 2001 m. rugsėjo 25 d. ir galioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Avokata saugo 28 jo redakcijas, pradedant 2005 m. birželio 30 d. Dabar galioja oficiali suvestinė redakcija nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-445. Jau paskelbtos vėlesnės redakcijos Avokata duomenyse nėra; registro redakcijų sąrašas tikrintas 2026 m. spalio 24 d.

Įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams (1 straipsnio 2 dalis). Jis nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, Lietuvoje gaminamų ir į Lietuvą įvežamų pakuočių ir jų atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo ir naudojimo reikalavimus, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų ir atliekų tvarkytojų teises ir pareigas (1 straipsnio 1 dalis).

Kas keitėsi ir kada?

Ką rodo Avokata redakcijų palyginimai:

• Nuo 2025 m. spalio 7 d. neteko galios 2 straipsnio 6 dalyje buvusi importuotojo sąvoka, kuri rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymu, o 7¹ straipsnis papildytas 3 punktu apie krašto apsaugos tikslams skirtus gaminius (žr. žemiau).
• Nuo 2026 m. sausio 1 d. 2 straipsnio 30 dalis nukreipia ir į Augalų apsaugos įstatymo sąvokas. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui pridėta pareiga 11² straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka parinkti surinktas vienkartinių pakuočių atliekas perdirbančius atliekų tvarkytojus, turinčius teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ir sudaryti su jais sutartis (11² straipsnio 13 dalis).
• Nuo 2026 m. balandžio 1 d. 6 straipsnio 1 dalyje kalbama tik apie pakuočių apskaitą (anksčiau apie pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą), o atsiskaitoma aplinkos ministro įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka; anksčiau buvo atsiskaitoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (nauja dalis cituojama viršuje). Galiojanti 10¹ straipsnio apie augalų apsaugos produktų pakuotes formuluotė pirmą kartą yra būtent šioje redakcijoje.
• Lyginant 2025 m. sausio 1 d. ir 2026 m. rugsėjo 1 d. redakcijas, 2 straipsnyje atsirado ir masinio renginio sąvoka (7¹ dalis), kuri vartojama vienkartinio plastiko taisyklėse.

Ką konkrečiai pakeitė rugsėjo 1 d. redakcija, Avokata turimi tekstai neparodo, todėl to čia neaprašome. Įstatymų Nr. XIV-2951 ir Nr. XV-648 turinio šis puslapis taip pat neaptaria.

Kas yra gamintojas, pakuočių gamintojas ir pardavėjas?

Įstatyme kelios sąvokos skiriasi nuo kasdienių (2 straipsnis):

• gamintojas (pakuočių naudotojas) yra teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravęs asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį), net jeigu pakavimo operacijas pagal sutartį atlieka kitas asmuo (4 dalis);
• pakuočių gamintojas gamina ar įveža į Lietuvą tuščias pakuotes, skirtas vidaus rinkai (16 dalis);
• pakuočių pardavėjas parduoda kitiems asmenims gamintojų ir importuotojų vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus produktus (17 dalis);
• prekinė pakuotė kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą, grupinėje pakuotėje pateikiama tam tikra grupė prekinių vienetų arba ji naudojama prekių atsargoms papildyti, o transporto pakuotė palengvina gabenimą; kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai nėra transporto pakuotės (23, 5 ir 25 dalys);
• ūkinės veiklos vykdytojai yra teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys, be kita ko, pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų produktų gamintojai, importuotojai, pardavėjai, platintojai ir pakuočių atliekų tvarkytojai (26 dalies 1 punktas).

Pakuočių atliekų sutvarkymas yra jų surinkimas ir perdirbimas arba surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą užduotį; šalinimas nėra sutvarkymas (2 straipsnio 12 dalis).

Kokie reikalavimai taikomi pačioms pakuotėms?

Pakuotės turi būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni, kiek leidžia pakuojamo gaminio ir vartotojo saugumo, higienos ir transportavimo reikalavimai, ir kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar kitaip panaudoti (4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pakuotės gaminamos taip, kad kuo didesnę jų masės dalį būtų galima perdirbti, o jas deginant ar šalinant sąvartyne į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą patektų kiek galima mažiau kenksmingų ir kitų pavojingų medžiagų. Ribinį leistiną kenksmingų medžiagų kiekį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir pakuotes, kuriose jis viršytas, tiekti vidaus rinkai draudžiama (4 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik visus įstatymo reikalavimus atitinkančios pakuotės, įskaitant pakartotinai naudojamas (4 straipsnio 5 dalis).

Daugkartinės pakuotės turi būti tokios, kad įprastomis sąlygomis jas būtų galima transportuoti ir naudoti keletą kartų, o panaudotas paruošti pakartotiniam naudojimui (išplauti, dezinfekuoti) be pavojaus aplinkai ir žmonių saugai ir sveikatai (4¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ką privalo gamintojai ir importuotojai?

Gamintojų ir importuotojų pareigos (7 straipsnio 1 dalis):

1. registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2. organizuoti visų pakuočių atliekų, susidariusių naudojant jų vidaus rinkai tiektus supakuotus gaminius, rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir naudojimą; įstatyme numatytais atvejais dalyvauti savivaldybių komunalinių atliekų sistemose ir užstato už vienkartines ar daugkartines pakuotes sistemose;
3. aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais;
4. apmokėti 2 punkte nurodytų pakuočių atliekų ir kartu su jomis surenkamų kitų antrinių žaliavų tvarkymo, dalyvavimo užstato sistemose ir visuomenės švietimo išlaidas;
5. tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Be to, jie privalo imtis visų priemonių, kad tuščios prekinės, grupinės ir transporto pakuotės ir jų atliekos būtų tvarkomos pagal svarbą išdėstytus 3 straipsnio prioritetus: prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, naudojimas energijai gauti, saugus šalinimas (7 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnis). Registravimasis, apskaita ir ataskaitos vykdomi naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, o jei techninių galimybių ja naudotis nėra, aplinkos ministro nustatyta tvarka (13¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kas atleidžiamas nuo apskaitos ir mokesčio?

Gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių (neįskaitant užstato sistemos vienkartinių pakuočių ir visų daugkartinių pakuočių), atleidžiami nuo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (7¹ straipsnio 1 dalis). Nuo registracijos, apskaitos ir atsiskaitymo pareigų atleidžiama (7¹ straipsnio 2 dalis):

1. jeigu įmonė pagal PVM įstatymą neprivalo būti registruota PVM mokėtoja; tai netaikoma tiems, kurie tiekia gaminius pakuotėse, kurioms taikoma užstato sistema;
2. toms per ataskaitinį laikotarpį importuotoms prekėms, kurios neapmokestinamos importo PVM;
3. nuo 2025 m. spalio 7 d. ir tada, kai Lietuvoje pagaminta ar įvežta supakuota alyva, baterijos ir akumuliatoriai, apmokestinamieji gaminiai, transporto priemonės, elektros ir elektroninė ar kita įranga arba gaminiai, skirti krašto apsaugos tikslams, sunaudojami valstybės institucijos reikmėms ar perleidžiami kitai valstybės institucijai.

Kaip apskaičiuojamas pats mokestis, rašome puslapyje Mokestis už aplinkos teršimą.

Kaip pavesti pareigas organizacijai?

Gamintojai ir importuotojai gali steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją, tapti jos dalyviais arba pavesti jai 7 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose ir 2 dalyje nustatytas pareigas netapdami dalyviais (10 straipsnio 1 dalis). Terminai:

• pirmą kartą pavesti pareigas ar pakeisti organizaciją, kuri jas vykdys ateinančiais kalendoriniais metais, galima ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. (1 punktas);
• pradėjusieji tiekti pakuotes po gruodžio 1 d. gali pavesti pareigas per vieną mėnesį nuo užsiregistravimo informacinėje sistemoje (2 punktas);
• per tuos pačius kalendorinius metus kitai organizacijai pareigų pavesti negalima, išskyrus atvejus, kai organizacijos licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas; tada kitą organizaciją galima pasirinkti per vieną mėnesį (3 ir 4 punktai).

Kaip veikia užstato sistema?

Užstatas privalomas, kai gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai tiekia alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius, nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ar nektarą prekinėje vienkartinėje pakuotėje, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai, jeigu ji yra stiklinė, PET ar metalinė. Stiklinei pakuotei užstatas netaikomas vaisių vynui, vaisių vyno gėrimams ir kokteiliams bei trijų litrų pakuotei, metalinei netaikomas trijų litrų pakuotei (11 straipsnio 2 dalis). Daugkartinėms pakuotėms užstatas taikomas tada, kai apie jas gamintojų ir importuotojų pageidavimu paskelbia aplinkos ministras (11 straipsnio 1 dalis).

Užstatas neimamas, kai gėrimai parduodami Lietuvos jurisdikcijai priklausančių ir keleivius tarptautiniais maršrutais vežančių transporto priemonių valdytojams ar naudotojams ir yra skirti parduoti ar vartoti tų transporto priemonių keleiviams, kai gaminiai išvežami ar eksportuojami, kai pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba didesnė negu trys litrai ir kai dėl techninių priežasčių vienkartinių pakuočių negalima priimti (11 straipsnio 3 dalis). Užstatą platintojai ima iš pardavėjų, o pardavėjai iš vartotojų (11 straipsnio 4 ir 5 dalys); apskaitos dokumentuose gaminio kaina ir užstatas nurodomi atskirai (8 dalis). Užstato dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui tvirtina aplinkos ministras (9 dalis).

Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti užstatines daugkartines pakuotes, vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti užstatinių vienkartinių pakuočių atliekas, ir abeji privalo grąžinti užstatą (8 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuo šios pareigos atleidžiami:

Atleisti pardavėjai užstato sistemoje dalyvauti gali savo noru. Pareigą turintys pardavėjai priima visas užstatines pakuotes, nesvarbu, ar patys parduoda gaminius tokiose pakuotėse, ne toliau kaip 150 m nuo prekybos vietos ir tokiomis pačiomis darbo valandomis (8 straipsnio 3 ir 4 dalys). Užstatas grąžinamas grynaisiais pinigais arba, vartotojo pageidavimu, suteikiant teisę už tą sumą įsigyti pardavėjo prekių ar paslaugų; užstato dydis nurodomas kainos etiketėje, o prekybos vietoje turi kabėti ne mažesnis kaip A3 formato plakatas apie pakuočių grąžinimą (8 straipsnio 5–7 dalys). Vienkartinės pakuotės atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžintas, jeigu nėra aiškiai matomo užstato sistemos ženklo, jeigu nėra brūkšninio kodo arba jis pažeistas taip, kad negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, jeigu jos ne visiškai ištuštintos arba jų forma pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti (11 straipsnio 7 dalis).

Vienkartinių pakuočių užstato sistemos administratorius yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas pagal Asociacijų ar Viešųjų įstaigų įstatymą (11² straipsnio 1 dalis). Jis administruoja užstatą, viešo konkurso būdu parenka surinktas atliekas perdirbančius tvarkytojus, aprūpina pardavėjus atliekų priėmimo priemonėmis ir kompensuoja jų sąnaudas (11² straipsnio 2 dalis). Visiems gamintojams, importuotojams ir pardavėjams paslaugos teikiamos vienodomis sąlygomis, o visuomenės švietimui skiriama ne mažiau kaip 1 procentas metinės apyvartos (11² straipsnio 6 ir 10 dalys). Daugkartinių pakuočių sistemai administratorių gali paskirti gamintojai, importuotojai ir pardavėjai (11¹ straipsnis).

Ženklinimas, plastikiniai maišeliai ir vienkartinis plastikas

Pakuotės gali būti ženklinamos nurodant medžiagų rūšis ir tinkamiausią atliekų tvarkymo būdą, bet ant gaminio pakuotės turi būti nurodytas gaminio importuotojas ir (ar) gamintojas (5 straipsnio 1 ir 5 dalys). Pakuotes, kurioms taikomas užstatas, gamintojai ir importuotojai privalo pažymėti juos identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu (5 straipsnio 3 dalis).

Viešojo maitinimo paslaugų teikėjams, išskyrus 8³ straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kuriems taikoma atskira taisyklė, draudžiama neatlygintinai dalyti 11 priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kai pardavimo metu jie pripildomi maisto ar gėrimų. 11 priedo 1 punkte nurodyta maisto tara, pavyzdžiui, dėžutės, kuriose laikomas maistas, skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti. Viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauke ne toliau kaip 40 metrų nuo viešojo maitinimo vietos) kaip alternatyva turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės, vienkartinės pakuotės be plastiko arba stalo indai; laikinai Lietuvoje paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams alternatyva neprivaloma (8³ straipsnio 1 ir 2 dalys). Masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose tokius gaminius draudžiama ir dalyti, ir parduoti, nebent už juos taikomas 11 straipsnio 10 dalies reikalavimą atitinkantis užstatas (8³ straipsnio 4 dalis).

Augalų apsaugos produktų pakuotės

Augalų apsaugos produktų pripildytas prekines pakuotes vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti šių pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, šviesti visuomenę ir apmokėti tas išlaidas. Tai jie gali daryti individualiai arba per augalų apsaugos produktų pakuočių organizaciją (10¹ straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokia organizacija atliekų tvarkymą gali organizuoti tik gavusi licenciją (8 dalis). Savo veikloje augalų apsaugos produktus naudojantys asmenys privalo tuščias pakuotes išskalauti ir identifikuoti kaip atliekas pagal pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką (6 dalis), o sutartis sudarę pardavėjai nemokamai priima tuščias pakuotes, bet ne daugiau, nei patys pardavė tokių produktų (7 dalis).

Ką privalo vartotojai ir kas gresia už pažeidimus?

Atliekų turėtojas privalo rūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje, o vartotojai ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų turėtojai privalo naudotis organizuotomis tvarkymo sistemomis (9 straipsnis). Įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako pagal Aplinkos apsaugos įstatymą ir kitus įstatymus (12 straipsnis); bendrąsias atliekų turėtojų pareigas aptariame puslapyje Atliekų tvarkymo įstatymas.

Ką sako teismai?

Tarp Avokata užfiksuotų citavimų šį įstatymą cituoja, pavyzdžiui, Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 12 d. byloje Nr. I3-42-1066/2026: jo akto 10 punkte nurodomas 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas, t. y. gamintojų ir importuotojų pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė: jis rodo, kur nuostata buvo taikyta ar aiškinta.

Ką tai reiškia praktiškai?

Mūsų įmonė per ataskaitinį laikotarpį išleidžia į rinką apie pusę tonos pakuočių. Ar reikia mokėti mokestį? Jei tiekiate ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių, neskaičiuojant užstato sistemos vienkartinių ir visų daugkartinių pakuočių, nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis esate atleisti (7¹ straipsnio 1 dalis). Ši išimtis registracijos ir apskaitos pareigų nepanaikina: nuo jų atleidžiama 7¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

Norime kitais metais pakeisti gamintojų ir importuotojų organizaciją. Tai reikia padaryti iki šių metų gruodžio 1 d. (10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Mūsų miesto parduotuvės prekybos plotas didesnis nei 90 kv. m, bet neviršija 300 kv. m. Ar turime priimti užstatines skardines ir butelius? Vienkartinių pakuočių atliekų priimti neprivalote, nes kitos parduotuvės iki 300 kv. m nuo šios pareigos atleidžiamos, bet dalyvauti sistemoje galite savo noru. Jeigu parduodate gaminius daugkartinėse užstatinėse pakuotėse, jas priimti privalote, nes daugkartinių pakuočių pardavėjams kitose parduotuvėse taikoma 90 kv. m riba (8 straipsnio 1 dalis).

Kavinė nori dalyti vienkartinius plastikinius indelius išsinešti. Neatlygintinai dalyti 11 priedo 1 ir 4 punktuose nurodytų gaminių, kai pardavimo metu jie pripildomi maisto ar gėrimų, negalima, o viešojo maitinimo vietoje turi būti pasiūlyta alternatyva (8³ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaip tą patį paklausti savo asistento