Kriminalinės žvalgybos įstatymas: galiojanti redakcija, tyrimo pagrindai, slaptos priemonės, teismo sankcija ir asmens teisės

Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai: […] turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso […] arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui; bendras laikotarpis negali viršyti 12 mėnesių, išskyrus labai sunkių ar sunkių nusikaltimų ir kai kuriuos kitus atvejus (10 straipsnio 5 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie konkrečią situaciją. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Kriminalinės žvalgybos įstatymas Nr. XI-2234 galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. Avokata saugo 19 jo redakcijų, pradedant pirmąja 2013 m. sausio 1 d. Dabar galioja redakcija nuo 2025 m. gruodžio 16 d., kurią lėmė 2025 m. gruodžio 11 d. įstatymas Nr. XV-656.

Visi keturi įstatymai keitė 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame išvardyti apysunkiai nusikaltimai, dėl kurių galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Palyginus 2025 m. pradžios ir dabartinį tekstą, į sąrašą įtraukti, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 123 straipsnis, 123¹ straipsnio 1 dalis, 151 straipsnio 1 dalis, 196 ir 197 straipsnių 2 dalys, o 228 straipsnio atveju dabar minimos 1 ir 2 dalys. Paskutinis pakeitimas (nuo 2025 m. gruodžio 16 d.) patikslino nuorodą į 276⁴ straipsnį ir papildė sąrašą 282 straipsnio 2 dalimi. Viršuje cituojama šio punkto pradžia ir pabaiga.

Kas yra kriminalinė žvalgyba ir kas ją vykdo?

Kriminalinė žvalgyba yra įgaliotų subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus (2 straipsnio 6 dalis). Jos uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija ir išaiškinimas, asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio, besislapstančių, nuteistųjų ir dingusių asmenų paieška, su nusikaltimais susijusio turto paieška ir subjektų vidaus saugumas (4 straipsnis).

Įstatymas numato dešimt informacijos rinkimo būdų: agentūrinė veikla, apklausa, apžiūra, kontrolinis patikrinimas, kontroliuojamasis gabenimas, nusikalstamos veikos imitavimas, pasala, sekimas, slaptoji operacija ir teisėsaugos institucijų užduotis (2 straipsnio 8 dalis).

Pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jų teises turi ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas bei Valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą (2 straipsnio 11 dalis). Padalinių sąrašą ir veiklos mastą nustato Vyriausybė (2 straipsnio 12 dalis).

Kada atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas?

Tyrimas atliekamas, kai (8 straipsnio 1 dalis):

• turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie 8 straipsnyje išvardytus apysunkius nusikaltimus ar juos darančius asmenis;
• pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis;
• dingsta be žinios asmuo;
• vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio;
• organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar su ja susijusiam asmeniui taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės.

Kas sankcionuoja slaptas priemones?

Konspiracijos tikslais nutartis gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme (10 ir 11 straipsnių 3 dalys). Jei teisėjas atsisako sankcionuoti veiksmus, prokuroras gali skųsti apygardos teismo pirmininkui, o šio sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kurio sprendimas galutinis (10 straipsnio 9 dalis). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikia teismo nutarties net tada, kai apie kontrolę žino vienas pokalbio dalyvis, išskyrus atvejus, kai asmuo pats to prašo ar sutinka ir nenaudojami ryšių paslaugų teikėjo įrenginiai (10 straipsnio 1 dalis).

Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jos teisėtumą kontroliuoja prokurorai: jie rengia teikimus, sankcionuoja ar atsisako sankcionuoti kai kuriuos veiksmus, gauna informaciją apie jų eigą ir nagrinėja asmenų skundus (22 straipsnio 1 dalis).

Kokias teises turi asmuo?

• Draudimas provokuoti. Provokacija yra spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, ribojant asmens pasirinkimo laisvę, jei dėl to jis padaro ar kėsinasi padaryti veiką, kurios anksčiau neketino daryti (5 straipsnio 4 dalis).
• Teisių ribojimai laikini. Jie galimi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kitų asmenų teises, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą (5 straipsnio 1 dalis).
• Duomenys apie save. Jei informacija nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado neigiamų teisinių pasekmių, asmuo gali pareikalauti pateikti apie jį surinktus duomenis, išskyrus 19 straipsnio 7 dalyje nurodytus (5 straipsnio 6 dalis).
• Informacijos sunaikinimas. Nepasitvirtinus informacijai, jos rinkimas nedelsiant stabdomas ir ji sunaikinama; nepanaudota informacija apie privatų gyvenimą sunaikinama per 3 mėnesius nuo tyrimo pabaigos (5 straipsnio 7 dalis).
• Žalos atlyginimas. Pažeidę žmogaus teises, subjektai privalo jas atkurti ir atlyginti žalą (5 straipsnio 5 dalis).

Kaip skųsti. Asmuo skundžiasi kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o 22 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais prokurorui. Nesutikęs su sprendimu, per 20 darbo dienų nuo jo gavimo jis gali paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui; skundas išnagrinėjamas per 20 darbo dienų, o sprendimas galutinis (5 straipsnio 9 dalis).

Kaip naudojama surinkta informacija?

Kriminalinės žvalgybos informacija naudojama jos uždaviniams įgyvendinti, subjektams bendradarbiaujant, teikiant informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, keičiantis informacija su užsienio teisėsaugos institucijomis ir ES agentūromis bei kitais įstatymų numatytais atvejais (19 straipsnio 1 dalis). Kai ji naudojama baudžiamajame procese, tvarką nustato generalinis prokuroras, o slaptųjų dalyvių saugumas ir naudotų priemonių detalės turi būti apsaugoti (19 straipsnio 2 dalis). Informacija apie korupcinio pobūdžio veiką prokurorui sutikus gali būti išslaptinta ir panaudota tiriant drausminius ar tarnybinius nusižengimus, o apie organizuoto, korupcinio ar savanaudiško pobūdžio veiką, ir turto tyrimui pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą (19 straipsnio 3 dalis). Kriminalinė žvalgyba remiasi savanoriška, vieša ir slapta asmenų pagalba, kuri gali būti apmokama (16 straipsnis).

Kaip kriminalinės žvalgybos informacija patenka į ikiteisminį tyrimą, aptariame puslapyje Baudžiamojo proceso kodeksas, o prokurorų įgaliojimus puslapyje Prokuratūros įstatymas.

Ką tai reiškia praktiškai?

Įtariu, kad mano telefonas buvo slapta klausomas. Toks veiksmas teisėtas tik su apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartimi arba, neatidėliotinu atveju, su prokuroro nutarimu, kurį teisėjas turi patvirtinti (10 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl galimai pažeistų teisių galite skųstis pagal 5 straipsnio 9 dalį.

Pareigūnas skatino padaryti nusikaltimą. Įstatymas draudžia provokuoti; provokacija yra spaudimas ar kurstymas padaryti veiką, kurios asmuo anksčiau neketino daryti (5 straipsnio 4 dalis).

Informacija apie mane nepasitvirtino, bet patyriau pasekmių. Galite pareikalauti apie jus surinktų duomenų, išskyrus įstatymo saugomus duomenis (5 straipsnio 6 dalis).

Kaip tą patį paklausti savo asistento