Korupcija – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.
Specialiųjų tyrimų tarnyba informaciją apie asmenį, siekiantį eiti pareigas, pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo gavimo (17 straipsnio 3 dalis, redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo situaciją. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Įstatymą Nr. IX-904 Seimas priėmė 2002 m. gegužės 28 d., jis galioja nuo 2002 m. birželio 12 d.; Avokata saugo 13 jo redakcijų. Dabar galioja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., naujesnės registre nėra, o palyginus 2025 m. sausio 1 d. ir 2027 m. birželio 30 d. tekstus, pakeitimų nėra.
Įstatymas nustato korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir prevencijos subjektų teises bei pareigas (1 straipsnis).
Kas yra korupcija ir korupcinio pobūdžio veikos?
Viršuje cituojama 2 straipsnio 2 dalis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra (2 straipsnio 9 dalis):
- kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas;
- viešajame sektoriuje ar teikiant viešąsias paslaugas, piktnaudžiaujant įgaliojimais ir siekiant naudos, padarytos veikos, pavyzdžiui, tarnybos pareigų neatlikimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, dokumento suklastojimas, neteisėtas politinių kampanijų finansavimas;
- kitos veikos, kuriomis siekiama kyšio ar papirkimo arba nuslėpti kyšininkavimą.
Korupcijos rizika yra tikimybė, kad subjekto veiklos srityje gali pasireikšti korupcija (2 straipsnio 5 dalis).
Kokios yra korupcijos prevencijos priemonės?
Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemą sudaro prevencijos priemonės, antikorupcinio sąmoningumo didinimas ir personalo patikimumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės priemonės (5 straipsnio 2 dalis):
| Priemonė | Kas ją atlieka |
|---|---|
| Korupcijos rizikos analizė | Specialiųjų tyrimų tarnyba; išvados projektą su rekomendacijomis pateikia analizuotam subjektui (6 straipsnis) |
| Prevencijos planavimo dokumentai | Nacionalinė darbotvarkė ir jos planas, šakiniai, savivaldybių, įstaigų planai (7 straipsnis) |
| Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas | projektą rengiantis viešojo administravimo subjektas (8 straipsnis) |
| Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas | pats viešojo sektoriaus subjektas savo nuožiūra; išvadą ir sprendimus skelbia savo svetainėje (10 straipsnis) |
Korupcijos rizikos analizei atrenkamos sritys, kuriose, be kita ko, buvo bandymų neteisėtai paveikti sprendimus, priimami sprendimai, susiję su nauda, leidimais ar kontrole, arba nustatyta korupcinio pobūdžio pažeidimų (6 straipsnio 3 dalis).
Kada privalomas antikorupcinis vertinimas?
Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, atlieka jo antikorupcinį vertinimą, jei projektu numatoma reguliuoti, be kita ko (8 straipsnio 1 dalis): valstybės ar savivaldybių turto valdymą, išmokas iš biudžetų, finansinę paramą, viešuosius pirkimus, konkursus į pareigas, licencijų ir leidimų išdavimą, akcizines prekes, teisės pažeidimų tyrimą, teritorijų planavimą ir statybą, sveikatos ir aplinkos apsaugą, energetiką, migraciją, mokesčių administravimą, administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą. Kitais atvejais vertinimą galima atlikti, jei projektas, rengėjo nuomone, gali kelti korupcijos riziką (2 dalis).
Kada reikia pranešti apie korupciją?
Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką privalo pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei turi duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad veika padaryta, daroma ar rengiama. Pareiga netaikoma veikoms, kurias galbūt padarė artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (9 straipsnio 1 dalis). Pranešama per įmanomai trumpiausią laiką, o pranešusio asmens duomenų konfidencialumas užtikrinamas; jam gali būti taikomos Pranešėjų apsaugos įstatymo apsaugos priemonės (9 straipsnio 2-4 dalys).
Kokia informacija apie kandidatą į pareigas teikiama?
Informacija apie asmenį, siekiantį eiti ar einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte, renkama ir teikiama į pareigas skiriančiam subjektui korupcijos prevencijos tikslais, pavyzdžiui, įvertinti rizikos veiksnius ar priimti pagrįstą sprendimą dėl paskyrimo (15 straipsnis). Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia informaciją, be kita ko, apie (16 straipsnis):
- asmens teistumą, nepaisant to, ar jis išnykęs ar panaikintas;
- įtarimus ir nuosprendžius dėl korupcinio pobūdžio veikų;
- atleidimą iš tarnybos dėl priesaikos sulaužymo ar vardo pažeminimo per paskutinius dešimt metų;
- tarnybinius nusižengimus per paskutinius trejus metus ir interesų derinimo pažeidimus per paskutinius penkerius metus.
Tarnyba informacijos nevertina ir išvados dėl tinkamumo neteikia; ji pateikiama per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo gavimo (17 straipsnio 1 ir 3 dalys). Prašymas privalomas, be kita ko, kai asmenį skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ar Vyriausybė, taip pat skiriant viceministrus, savivaldybių administracijos direktorius, prokurorus, valstybės ar savivaldybių įstaigų ir įmonių vadovus ir pavaduotojus (17 straipsnio 4 dalis).
Kas vykdo korupcijos prevenciją?
Politiką formuoja Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė; Vyriausybė tvirtina Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais planą ir numato lėšas, o Specialiųjų tyrimų tarnyba stebi, vertina ir koordinuoja korupcijai atsparios aplinkos kūrimą viešajame ir privačiame sektoriuose (20 straipsnio 1-3 dalys).
Ką sako teismai?
Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), Korupcijos prevencijos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 9 teismų aktai, daugiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, tarp jų dėl 2, 9 ir 17 straipsnių. Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu, todėl tikrasis skaičius gali būti didesnis. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.
Ką tai reiškia praktiškai?
Esu savivaldybės darbuotojas ir sužinojau apie kyšį. Ką privalau daryti? Pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai per įmanomai trumpiausią laiką (9 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendžia, ar kandidatas tinka pareigoms? Ne, ji tik pateikia informaciją; sprendimą priima į pareigas skiriantis subjektas (17 straipsnio 1 dalis).
Rengiame savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl išmokų. Ar reikia antikorupcinio vertinimo? Taip, jei projektu reguliuojamos išmokos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (8 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Privačių interesų deklaravimą ir nusišalinimą aprašome puslapyje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Esame [institucija]. [Situacija: pvz., rengiame teisės akto projektą dėl ... / skiriame vadovą].
Ką pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8, 9, 16 ir 17 straipsnius (redakcija šiandien)
privalome atlikti ir per kiek laiko? Cituok straipsnių dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis neperpasakoja korupcijos rizikos valdymo vertinimo, atsparumo korupcijai lygio nustatymo, antikorupcinio švietimo ir privataus sektoriaus priemonių bei poįstatyminių aktų. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų mažiausiai nurodo įstatymą, o ne tai, ar teismai jam pritarė.
Profesijai: Valstybės tarnautojams · Viešųjų pirkimų specialistams · Atitikties specialistams · Sveikatos įstaigų vadovams