Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas: kas deklaruoja, privačių interesų deklaracija, nusišalinimas ir dovanos

Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Privačių interesų deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo; deklaruojami sandoriai, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų, sudaryti per 12 mėnesių (įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis, redakcija nuo 2024 m. spalio 24 d.).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo situaciją. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Įstatymą Nr. VIII-371 Seimas priėmė 1997 m. liepos 2 d., jis galioja nuo 1997 m. spalio 1 d.; Avokata saugo 29 jo redakcijas. Avokata duomenimis dabar galioja redakcija nuo 2024 m. spalio 24 d., o palyginus 2025 m. sausio 1 d. ir 2027 m. birželio 30 d. tekstus, pakeitimų nėra. Šio akto redakcijų sąrašas paimtas iš registro atvirų duomenų, kurie gali vėluoti, todėl prieš remdamiesi konkrečia nuostata patikrinkite aktą e-TAR.

Įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad sprendimus priimant pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią interesų konfliktams bei korupcijai (1 straipsnis).

Kas yra deklaruojantys asmenys?

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys yra, be kita ko (2 straipsnio 5 dalis): valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių ir biudžetinių įstaigų vadovai ir pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir pavaduotojai, valstybės valdomų bendrovių vadovai ir pavaduotojai, kiti viešojo administravimo įgaliojimus turintys asmenys.

Deklaravimo nuostatos, nusišalinimo pareiga ir dovanų apribojimai taip pat taikomi, be kita ko, politinių partijų pirmininkams, valstybės politikų patarėjams ir padėjėjams, valstybės valdomų bendrovių ir įmonių valdybų bei stebėtojų tarybų nariams, kai kuriems gydytojams ir farmacijos specialistams (4 straipsnio 3 dalis).

Sąvokos (2 straipsnis):

• Interesų konfliktas yra situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais (2 dalis).
• Privatūs interesai yra asmens ar jam artimo asmens suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola ar įsipareigojimas (3 dalis).
• Artimi asmenys yra sutuoktinis, sugyventinis, partneris, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai, vaikai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai (1 dalis).

Ką privalo deklaruojantys asmenys?

Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo (3 straipsnio 1 dalis): nešališkai ir sąžiningai atlikti pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad jis yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai, vadovautis lygybės principu, nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ir valstybės ar savivaldybių turtu ne tarnybinei veiklai.

Kaip ir kada pateikti privačių interesų deklaraciją?

• Kam: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ar kitiems 5 straipsnyje nurodytiems subjektams; už duomenų tikrumą atsako pats deklaruojantis asmuo (4 straipsnio 1 dalis).
• Kaip: VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis (5 straipsnio 1 dalis).
• Kada: nedelsiant, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo ar deklaruojančio asmens statuso įgijimo (5 straipsnio 2 dalis). Pretendentai gali būti paprašyti pateikti deklaraciją kartu su dokumentais, jei pareigos susijusios su lėšų ar turto valdymu, administracinių sprendimų priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu (3 dalis).
• Pirkimų dalyviai: pirkimų komisijų nariai, ekspertai ir pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia ar patikslina iki dalyvavimo procedūrose pradžios; nepateikę dalyvauti negali (6 dalis).
• Vadovo pareiga: institucijos vadovas informuoja priimamą asmenį apie pareigą pateikti deklaraciją (4 straipsnio 2 dalis).

Ką nurodyti (6 straipsnis): savo, sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio duomenis ir darbovietes, juridinius asmenis, kuriuose jie gali daryti lemiamą įtaką, dalyvavimą juridiniuose asmenyse, sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų, sudarytus per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo, narystę ir pareigas juridiniuose asmenyse (išskyrus partijas ir profesines sąjungas).

Viešumas (10 straipsnis): aktualių deklaracijų duomenys yra vieši, išskyrus įslaptintų asmenų, žvalgybą vykdančių asmenų, profesinės karo tarnybos karių ir Vadovybės apsaugos tarnybos personalo deklaracijas. Asmens kodas, kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys ir specialiųjų kategorijų duomenys neskelbiami.

Kada privaloma nusišalinti?

Viršuje cituojama 11 straipsnio 1 dalis. Prieš atlikdamas pareigas arba jas pradėjęs deklaruojantis asmuo privalo informuoti vadovą ar į pareigas skiriantį subjektą ir kartu dirbančius asmenis, pareikšti apie nusišalinimą ir toliau jokia forma nedalyvauti (11 straipsnio 2 dalis). Vadovas motyvuotu rašytiniu sprendimu, vadovaudamasis VTEK kriterijais, gali nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti toliau atlikti pareigas (3 dalis). Institucijos vadovo nusišalinimas skelbiamas institucijos svetainėje ir pranešamas VTEK (4 dalis).

Kokias dovanas galima priimti?

Deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su tarnybine padėtimi ar pareigomis (13 straipsnio 1 dalis). Išimtys: ne didesnės kaip 150 eurų vertės dovanos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, reprezentacinės dovanos su simbolika ir tarnybiniais tikslais naudojamos paslaugos (2 dalis). Brangesnė nei 150 eurų protokolinė dovana tampa valstybės ar savivaldybės nuosavybe (3 dalis).

Ar galima dirbti privačioje įmonėje baigus pareigas?

Asmuo, kuris per paskutinius vienus pareigų metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, lėšų skyrimo ar kitų su turtu susijusių klausimų, baigęs pareigas vienus metus negali eiti pareigų tame juridiniame asmenyje, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (15 straipsnis).

Kas kontroliuoja?

Kaip laikomasi įstatymo, kontroliuoja VTEK, institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys, perkančiųjų subjektų vadovai (dėl pirkimų dalyvių) ir kitos institucijos (22 straipsnio 1 dalis). Institucijose turi būti patvirtintas pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti, sąrašas (2 dalis).

Ką sako teismai?

Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), įstatymą cituoja ne mažiau kaip 19 teismų aktų. Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu, todėl tikrasis skaičius gali būti didesnis. Tarp jų dažniausiai minima 3 straipsnio 1 dalis apie deklaruojančių asmenų pareigas, įskaitant 2025 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir 2026 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.

Ką tai reiškia praktiškai?

Pradėjau dirbti savivaldybėje. Iki kada pateikti deklaraciją? Jei jūsų pareigos įtrauktos į deklaruojančių asmenų sąrašą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo (5 straipsnio 2 dalis).

Komisija svarsto mano brolio įmonės paraišką. Ką daryti? Prieš svarstymą informuokite vadovą ir komisijos narius, pareikškite nusišalinimą ir nedalyvaukite (11 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas padovanojo 50 eurų vertės dovanų kuponą. Ar galiu priimti? Ne, jei dovana susijusi su jūsų pareigomis: išimtis taikoma tik protokolinėms ar tradicinėms ir reprezentacinėms dovanoms (13 straipsnis).

Kaip tą patį paklausti savo asistento

Profesijai: Valstybės tarnautojams · Viešųjų pirkimų specialistams · Atitikties specialistams · Sveikatos įstaigų vadovams