Jeigu nėra darbo apmokėjimo sistemą nustatančios kolektyvinės sutarties, darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams.
Palyginus 2026 m. birželio 6 ir 7 d. tekstus, iš DK 140 straipsnio 3 dalies išbraukta sąlyga, kad sistemą privalo tvirtinti tik darbovietės, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau.
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo situaciją. Paruošta užklausa.
Kas pasikeitė 2026 metais?
Šiandien taikoma Darbo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Pakeitimų datos nustatytos vienos dienos palyginimais:
Darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai
- 2026 m. birželio 7 d. (įstatymas Nr. XV-969): darbo apmokėjimo sistemą privalo turėti visi darbdaviai, ne tik turintys 20 ir daugiau darbuotojų; pareigybės skirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, nustatomos darbo užmokesčio ribos ir didinimo kriterijai (140 straipsnio 3 dalis). Sąvoka „lygiavertis darbas“ pakeista „vienodos vertės darbu“ (140 straipsnio 5 dalis); keisti ir kiti straipsniai, tarp jų 23, 26 ir 39.
- 2026 m. lapkričio 1 d. (įstatymas Nr. XV-1058): teisės aktų nustatyta tvarka darbo apmokėjimo sąlygos dabar nustatomos biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams; anksčiau ši nuostata apėmė visas iš valstybės, savivaldybių ir fondų lėšų finansuojamas įmones, įstaigas ir organizacijas (140 straipsnio 4 dalis).
- 2027 m. sausio 1 d.: 23 straipsnis papildomas mėnesinių duomenų teikimo ir darbo užmokesčio atotrūkio rodiklių nuostatomis; 139–141 straipsniai tą dieną nesikeičia.
Ką turi apimti darbo apmokėjimo sistema?
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi ir taikoma visiems darbovietės darbuotojams. Jei tokios sutarties nėra, sistemą tvirtina darbdavys (DK 140 straipsnio 3 dalis). Sistemoje turi būti:
- pareigybių grupės: pareigybės skirstomos pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus: įgūdžius (įskaitant bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo), kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas ir, jei tikslinga, kitus kriterijus. Tokio paties ar vienodos vertės darbo pareigybės priskiriamos tai pačiai grupei;
- apmokėjimo formos ir dydžiai: darbo pagal pareigybių grupes ar pareigybes apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai ar ribos (minimali ir maksimali);
- priedai, priemokos ir premijos: jų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka;
- indeksavimas ir didinimas: kriterijai ir tvarka, pavyzdžiui, dėl geresnių veiklos rezultatų, augančių kompetencijų ar didesnės patirties. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, didinimo kriterijų ir tvarkos gali nenumatyti.
Darbo užmokestis negali būti mažesnis, negu nustato įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (140 straipsnio 2 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje nurodoma mėnesio alga arba valandinis atlygis (140 straipsnio 1 dalis).
Iš ko susideda darbo užmokestis?
| Dalis | Kas tai | Šaltinis |
|---|---|---|
| Bazinis (tarifinis) | valandinis atlygis, mėnesinė alga arba pareiginės algos pastovioji dalis | DK 139 straipsnio 2 dalies 1 punktas |
| Papildoma dalis | nustatyta šalių susitarimu, darbo teisės normomis ar darbo apmokėjimo sistema | 2 punktas |
| Priedai ir priemokos | už kvalifikaciją, papildomą darbą, papildomas pareigas ar užduotis | 3 ir 4 punktai |
| Premijos | už atliktą darbą pagal susitarimą ar sistemą, taip pat skiriamos darbdavio iniciatyva | 5 ir 6 punktai |
Darbo užmokestis mokamas pinigais, pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą (139 straipsnio 3 dalis). Minimaliąją mėnesinę algą ir valandinį atlygį tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją (141 straipsnio 3 dalis); dydžius rašome puslapyje minimali alga.
Vienodas užmokestis ir informacija apie darbo užmokestį
- Vienodos vertės darbas: darbas, kuris pagal 140 straipsnio 3 dalies objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus laikomas tokios pat vertės kaip kitas palyginamasis darbas; sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokio diskriminavimo (140 straipsnio 5 dalis).
- Savo užmokesčio atskleidimas: konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys apie savo darbo užmokestį, jei darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti teisę į vienodą užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą (39 straipsnio 1 dalis).
- Ginčai: nagrinėjant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio bylas, nesant palyginamojo darbuotojo, darbuotojas gali pateikti ir kitus įrodymus, įskaitant statistinius duomenis ar palyginimą, kaip būtų traktuojamas panašioje padėtyje esantis darbuotojas (26 straipsnio 4 dalis); darbuotojui nurodžius diskriminaciją leidžiančias įtarti aplinkybes, darbdavys turi įrodyti, kad jos nebuvo (26 straipsnio 5 dalis).
- Darbo tarybai: darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybos ar profesinės sąjungos reikalavimu bent kartą per metus teikia nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, jei grupėje yra daugiau kaip 2 darbuotojai (23 straipsnio 2 dalis).
Kas keisis nuo 2027 m. sausio 1 d.?
Palyginus 2026 m. gruodžio 31 d. ir 2027 m. sausio 1 d. tekstus, 23 straipsnis papildomas naujomis dalimis:
- darbdaviai kas mėnesį teiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir darbo apmokėjimo sistemoje nurodytą pareigybės grupę; šiuos duomenis gaus Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (3 dalis);
- iš šių duomenų bus apskaičiuojami rodikliai, tarp jų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, medianų atotrūkis ir dalis kiekviename darbo užmokesčio kvartilyje: darbdaviams, turintiems 250 ir daugiau apdraustųjų, kasmet, turintiems nuo 100 iki 249, kas trejus metus (4 ir 5 dalys).
Ką tai reiškia praktiškai?
Turime 8 darbuotojus. Ar reikia darbo apmokėjimo sistemos? Taip, jei jos nenustato kolektyvinė sutartis: nuo 2026 m. birželio 7 d. pareiga nebepriklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Turintys mažiau nei 50 darbuotojų gali nenumatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijų (140 straipsnio 3 dalis).
Ar galime sistemą tiesiog patvirtinti įsakymu? Prieš tvirtinant ar keičiant sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros, o patvirtintą sistemą reikia padaryti prieinamą visiems darbuotojams (140 straipsnio 3 dalis).
Darbuotojas papasakojo kolegai, kiek uždirba. Ar tai konfidencialumo pažeidimas? Ne, jei jis atskleidė savo darbo užmokestį siekdamas užtikrinti vienodą užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą (39 straipsnio 1 dalis).
Darbo taryba prašo duomenų apie atlyginimus pagal lytį. Jei vidutiniškai dirba daugiau kaip dvidešimt darbuotojų, reikia pateikti nuasmenintus vidutinio darbo užmokesčio duomenis pagal pareigybių grupes ir lytį, išskyrus vadovaujamas pareigas einančius darbuotojus (23 straipsnio 2 dalis).
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Esame [veiklos sritis] įmonė, turime [skaičius] darbuotojų, kolektyvinės sutarties [yra / nėra].
Ar privalome turėti darbo apmokėjimo sistemą pagal Darbo kodekso 140 straipsnį (redakcija
šiandien), ką ji turi apimti, kokią informaciją turime teikti darbo tarybai ir kas keisis
nuo 2027 m. sausio 1 d.? Cituok straipsnius ir dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis neaptaria biudžetinių įstaigų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, informavimo ir konsultavimo procedūrų eigos ir minimaliosios algos dydžių. 2027 m. sausio 1 d. 23 straipsnio pakeitimai aprašyti pagal palyginimą; visų jo dalių čia neperpasakojame.