Baudžiamasis įsakymas: kada jis galimas, kas sprendžia, kaip jį ginčyti ir per kiek dienų (BPK 418-423 straipsniai)

Baudžiamuoju įsakymu bausmė paskiriama be bylos nagrinėjimo teisme. Prokuroras gali kreiptis į teisėją, kai už veiką gali būti skiriamas ne vien terminuotas ar iki gyvos galvos laisvės atėmimas, kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą (jei ji padaryta) arba įsipareigoja tai padaryti, o kaltinamasis neprieštarauja. Teisėjas per septynias dienas surašo įsakymą, perduoda bylą teismui arba nutraukia procesą. Gavęs įsakymą kaltinamasis per keturiolika dienų gali pareikalauti nagrinėti bylą teisme; nepareikalavus įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

6 min. skaitymo Patikrinta 2026 m. lapkričio 8 d.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Kaltinamasis, nesutinkantis su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti jį surašiusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (Baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie gautą baudžiamąjį įsakymą. Paruošta užklausa.

Kada procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu?

Dabar galioja Baudžiamojo proceso kodekso redakcija nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Baudžiamąjį įsakymą reglamentuoja jo 418-423 straipsniai. 418 straipsnis paskutinį kartą keistas įstatymu Nr. XIII-3051 (2020 m. birželio 11 d.), kuriuo papildytas 5 dalimi; 419 ir 422 straipsniai paskutinį kartą keisti įstatymu Nr. XI-1478 (2011 m. birželio 21 d.), 421 straipsnis įstatymu Nr. XII-551 (2013 m. spalio 10 d.), o 420 ir 423 straipsniuose pakeitimų žymų nėra.

Pagal 418 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu, kai už nusikalstamą veiką kaip vienintelė ar alternatyvinė gali būti skiriama bet kuri bausmė. Išimtis: kai už veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šis procesas netaikomas. Be to, jis taikomas tik tada, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Kaip prokuroras kreipiasi į teisėją?

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Prokuroras surašo pareiškimą ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia jį teismui pagal teismingumą (418 straipsnio 3 dalis). Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, rašydamas pareiškimą, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis ir kodekso 418 bei 419 straipsniais (418 straipsnio 5 dalis).

Pagal 419 straipsnį prokuroro pareiškime turi būti:

  1. kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra kiti asmens duomenys;
  2. trumpas veikos, dėl kurios kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu, aprašymas;
  3. baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už veiką;
  4. pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;
  5. siūlomos skirti bausmės rūšis ir dydis ir kaltinamojo nuomonė dėl to.

Ką gali nukentėjusysis?

Priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; skundas nagrinėjamas kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka (418 straipsnio 4 dalis). Jei sprendimas apskųstas, teisėjo septynių dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos (420 straipsnio 2 dalis).

Kas ir kaip sprendžia?

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą (418 straipsnio 2 dalis). Gavęs pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, teisėjas ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų (420 straipsnio 1 dalis):

  1. surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;
  2. perduoti bylą nagrinėti teisme 423 straipsnyje numatytais atvejais;
  3. nutraukti baudžiamąjį procesą 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Bylą nagrinėti teisme teisėjas perduoda nutartimi, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Tada jis privalo išsiųsti kaltinamajam prokuroro pareiškimo nuorašą (423 straipsnis).

Ką turi būti baudžiamajame įsakyme ir kokia bausmė skiriama?

Pagal 421 straipsnį teismo baudžiamajame įsakyme turi būti:

  1. prokuroro pareiškimo 1-4 punktuose išvardyti duomenys (asmens duomenys, veika, baudžiamasis įstatymas, pagrindiniai kaltinimo duomenys);
  2. sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
  3. skiriamos bausmės rūšis ir dydis;
  4. sprendimai dėl turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise, kardomosios priemonės, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo ir proceso išlaidų atlyginimo;
  5. kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas.

Bausmės rūšį ir dydį prokuroras siūlo pareiškime (419 straipsnio 5 punktas), o teisėjas nurodo įsakyme. Kokias bausmių rūšis galima skirti, 418-423 straipsniai neišvardija; 418 straipsnio 1 dalis nurodo, kad procesas netaikomas veikoms, už kurias gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kaip ginčyti baudžiamąjį įsakymą?

Teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam. Jei kaltinamasis laikinai išvykęs, įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai (422 straipsnio 1 dalis).

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo įteikimo dienos turi teisę paduoti įsakymą surašiusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paduotas prašymas reiškia, kad įsakymas teisinės galios neįgyja (422 straipsnio 2 dalis).

Kas būna, jei įsakymas neginčijamas?

Jei kaltinamasis teise reikalauti nagrinėjimo teisme nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas (422 straipsnio 2 dalis).

Ką rodo teismų praktika?

Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.), 420 straipsnį cituoja 61 886 skirtingi teismų aktai, 418 straipsnį 19 797. Skaičius rodo, kiek teismų aktų remiasi straipsniu, o ne kaip bylos baigėsi. Trys naujausi 420 straipsnį cituojantys aktai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d., rugsėjo 18 d. ir spalio 2 d. aktai bylose 1-1663-729/2026, 1-1565-729/2026 ir 1-1632-729/2026; juose 420 straipsnio 1 dalis nurodyta rezoliucinėje dalyje. Naujausi 418 straipsnį cituojantys aktai yra Utenos apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. aktas byloje 1-367-1274/2026 (1 dalis) ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. aktas byloje e1S-180-879/2026 (3 dalis).

Ką tai reiškia praktiškai?

Gavau teismo baudžiamąjį įsakymą, bet nesutinku su bausme. Ką daryti? Per keturiolika dienų nuo įteikimo dienos paduoti įsakymą surašiusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tada įsakymas teisinės galios neįgyja (422 straipsnis).

Praleidau keturiolikos dienų terminą. Ar įsakymą dar galima apskųsti? 422 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepasinaudojus teise reikalauti nagrinėjimo teisme įsakymas įsiteisėja, o įsiteisėjęs įsakymas yra neskundžiamas.

Žalos dar neatlyginau. Ar baudžiamasis įsakymas galimas? Gali būti: 418 straipsnio 1 dalis leidžia šį procesą ir tada, kai kaltininkas įsipareigoja žalą atlyginti ar pašalinti. Tačiau ar kreiptis į teisėją, sprendžia prokuroras, o kitos sąlygos (už veiką skiriama bausmė ir kaltinamojo neprieštaravimas) taip pat turi būti įvykdytos (418 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Esu nukentėjusysis ir nenoriu, kad byla baigtųsi be teismo. Ką galiu? Per septynias dienas nuo prokuroro pranešimo gavimo apskųsti jo sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui (418 straipsnio 4 dalis).

Ar teisėjas privalo surašyti įsakymą, jei prokuroras to prašo? Ne: jis taip pat gali perduoti bylą nagrinėti teisme, kai aplinkybės nepakankamai aiškios, arba nutraukti procesą 424 straipsnio atvejais (420 ir 423 straipsniai).

Susiję puslapiai

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Įrašyti Avokata atsakymai: dešimt įrankių iškvietimų, 2026-11-04

Klausimas: „Baudžiamasis įsakymas (BPK)“

  1. check_validity Baudžiamojo proceso kodeksui: galiojanti redakcija nuo 2026-09-01.
  2. Šeši read_paragraphs skaitymai: 418, 419, 420, 421, 422 ir 423 straipsniai, redakcija 2026-11-04.
  3. Trys cited_by paieškos: 418 straipsnis (du kartus) ir 420 straipsnis.

Teisės aktų tekstas patikrintas 2026-11-04.

Kaip tą patį paklausti savo asistento

Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta

Gavau teismo baudžiamąjį įsakymą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 418-423 straipsnius paaiškink, iki kada ir kam galiu paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kas nutinka su įsakymu po prašymo ir kas, jei jo nepaduosiu. Cituok straipsnius ir dalis. Įteikimo data: [įrašykite]

Prijungimas: pasakykite asistentui „Perskaityk https://avokata.com/start.md ir sek prisijungimo instrukcijas“. Daugiau: prijungimo puslapis.

Ribos

Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis aprašo tik 418-423 straipsnius: skundo nagrinėjimo tvarka (64 straipsnis), proceso nutraukimo atvejai (424 straipsnis), bausmių rūšys ir termino atnaujinimas čia nenagrinėti. Citavimų skaičiai yra Avokata turimų teismų aktų nuorodos, o ne sprendimų turinio vertinimas. Registro redakcijų sąrašas paskutinį kartą sutikrintas 2026-10-26.