Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis (BPK 51): kada gynėjo dalyvavimas būtinas

Gynėjo dalyvavimas būtinas:
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

BPK 51 straipsnį cituoja 18 617 skirtingų teismų aktų, iš jų 222 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.).

Trumpai

Gynėjas būtinas (1 dalis): 1) įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) neregys, kurčias, nebylys ar kitas asmuo, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintis pats gintis; 3) asmuo nemoka proceso kalbos; 4) įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesai prieštarauja, o bent vienas turi gynėją; 5) gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant; 7) sprendžiama dėl suėmimo arba asmuo suimtas; 8) ekstradicija, perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) pagreitintas procesas; 10) kiti kodekso atvejai.
Kitais atvejais (2 dalis): ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas motyvuotai gali pripažinti gynėją būtinu, jei be jo asmens teisės nebūtų reikiamai ginamos.
Paskirtas gynėjas (3 dalis): jei asmuo gynėjo nepasikvietė, paskiriamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas; išlaidos pagal turtinę padėtį gali būti išieškotos į valstybės biudžetą, išskyrus 1 ir 2 punktų atvejus (nepilnamečiai, asmenys su fiziniais ar psichiniais trūkumais).
Pasirinkimas (BPK 50 straipsnis): asmuo turi teisę pats pasirinkti ir pasikviesti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos.

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo bylą. Paruošta užklausa šiam straipsniui. Visas kodeksas ir kiti dažniausiai taikomi straipsniai: Baudžiamojo proceso kodeksas.

Ką nustato 51 straipsnis?

51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas
1. Gynėjo dalyvavimas būtinas: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka; 10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.
2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Oficialus Baudžiamojo proceso kodekso tekstas e-TAR

Tekstas pateiktas pagal kodekso redakciją, galiojančią nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Straipsnis yra kodekso bendrųjų nuostatų III skyriuje.

Kas paskiria gynėją ir kas už jį moka?

51 straipsnio 3 dalis nustato tvarką, kai gynėjas būtinas, bet asmuo jo nepasikvietė pats ir jo pavedimu ar sutikimu nepakvietė kiti asmenys. Tada ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas:

išaiškina, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą (išskyrus 1 dalies 1 ir 2 punktų atvejus);
praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos koordinatoriui, kad gynėjas būtinas;
paskiria šios institucijos parinktą gynėją, o poilsio ir švenčių dienomis bei ne darbo valandomis gynėjas skiriamas pagal advokatų budėjimo sąrašus.

Apie paskirtą gynėją asmeniui pranešama nedelsiant, įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo nuorašą. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių gynėjas buvo paskirtas, teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas nutarimu ar nutartimi (4 dalis).

Ar galima pasirinkti savo gynėją?

Taip. Pagal BPK 50 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę ja pasinaudoti; sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju (1 dalis). Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti tinkamą gynėją; jų pavedimu gynėją gali pakviesti ir atstovai ar kiti asmenys (2 dalis).

Gynėjas paskiriamas ir nepaisant noro turėti konkretų advokatą dviem atvejais:

laikinai sulaikytas asmuo, kuris pats gynėjo nepasirinko, prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (50 straipsnio 4 dalis);
pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese arba per šešias valandas negali atvykti į pirmąją apklausą ar apklausą dėl suėmimo pagrįstumo, o asmuo kito nepasikviečia (50 straipsnio 5 dalis). Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo dalyvauti anksčiau pasirinktam gynėjui.

Jei gynėjas nėra būtinas pagal 51 straipsnį, bet asmuo prašo užtikrinti jo dalyvavimą, pareigūnas ar teismas išaiškina, kaip įgyvendinama teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (50 straipsnio 3 dalis).

Kaip keitėsi 51 straipsnis?

Visas straipsnis paskutinį kartą pakeistas įstatymu Nr. XIII-3180 (priimtas 2020 m. birželio 26 d.), kuris taikomas nuo 2020 m. liepos 15 d.; tuo pačiu įstatymu į 50 straipsnį įrašyta 4 dalis. Anksčiau 51 straipsnį keitė įstatymai Nr. IX-2170 (2004 m.), Nr. X-81 (2005 m.), Nr. X-1493 (2008 m.) ir Nr. XII-275 (2013 m.). Būsimų straipsnio redakcijų registre iki 2027 m. birželio 30 d. nėra.

Kiek teismų aktų cituoja 51 straipsnį?

Skaičius iš Avokata citavimų duomenų

18 617 skirtingų teismų aktų cituoja BPK 51 straipsnį, iš jų 222 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Avokata citavimų duomenų atsakymas 2026 m. lapkričio 3 d.; skaičius rodo, kiek teismų aktų remiasi straipsniu, o ne kaip bylos baigėsi.

Susiję puslapiai

Kaip šis puslapis buvo surinktas

Įrašyti Avokata atsakymai, 2026-11-03

Klausimas: „Kada pagal BPK 51 straipsnį gynėjo dalyvavimas būtinas, kas jį paskiria ir ar galima pasirinkti savo gynėją?“

read_paragraphs BPK 51 ir 50 straipsniams: tekstas ir registro pakeitimų žymos.
compare_provision_versions BPK 51 nuo 2020-01-01 iki 2027-06-30: visas straipsnis pakeistas nuo 2020-07-15.
cited_by BPK 51: 18 617 cituojančių teismų aktų; tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: 222.

Baudžiamojo proceso kodekso redakcija galioja nuo 2026-09-01 (pakeitimas Nr. XV-1090).

Kaip tą patį paklausti savo asistento

Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta

Esu [įtariamasis / artimasis / gynėjas]. Byloje [trumpai: amžius, ar suimtas, ar moka lietuviškai,
kokia veika]. Ar pagal BPK 51 straipsnį gynėjas būtinas, kaip jis paskiriamas ir ar teks atlyginti
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas? Cituok BPK 50 ir 51 straipsnių dalis.

Prijungimas: pasakykite asistentui „Perskaityk https://avokata.com/start.md ir sek prisijungimo instrukcijas“. Daugiau: prijungimo puslapis.

Ribos

Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapį surinko Avokata iš Teisės aktų registro ir teismų aktų citavimo duomenų; advokatas jo neperžiūrėjo. Ar gynėjas būtinas ir ar išlaidos bus išieškotos, sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.

Profesijai: Baudžiamosios teisės praktikams