Pagalbos šeimai planas sudaromas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui kompleksinės pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikis išlieka, pagalbos šeimai ir (ar) vaikui plano galiojimas pratęsiamas jį atnaujinant ir papildant naujomis pagalbos priemonėmis ir (ar) jame nurodant naujus paslaugų teikimo terminus.
Šeima laikoma nebendradarbiaujančia, jei be objektyvių priežasčių nevykdo 40 procentų pagalbos plane numatytų priemonių arba neleidžia specialistams susitikti su vaiku ilgiau kaip savaitę (vaikui iki 2 metų), dvi savaites (2–7 metų) ar tris savaites (vyresniam) (Aprašo 21 punktas).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie konkretų atvejį. Paruošta užklausa.
Kokia Aprašo redakcija galioja?
Atvejo vadybos tvarkos aprašą patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-141. Aprašas galioja nuo 2018 m. liepos 1 d. Avokata saugo 5 jo redakcijas, pradedant pirmąja; dabar galioja redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d. Registras nurodo jį keitusius įsakymus Nr. A1-802 (įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.), Nr. A1-451 (2024 m. liepos 4 d.) ir Nr. A1-779 (2024 m. lapkričio 21 d.).
Aprašas nustato vaiko ir jį auginančių ar jo besilaukiančių asmenų (šeimos) atvejo vadybos inicijavimo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos poreikių vertinimo, kompleksinės pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, šeimos stebėsenos, plano peržiūros, proceso užbaigimo ir koordinavimo savivaldybėje tvarką (1 punktas). Kompleksinė pagalba yra socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitos pagalbos derinys, kurio organizavimą koordinuoja atvejo vadybininkas (2.6 papunktis). Procese vadovaujamasi šeimos įgalinimo, paslaugų nedubliavimo ir pagalbos atitikties individualiems poreikiams principais (3 punktas).
Kaip prasideda atvejo vadyba?
Kai atvejo vadybą inicijuoja VVTAĮT
- Kreipimasis: nustačiusi būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai ar vaiko apsaugos poreikį, VVTAĮT ar jos teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos socialinių paslaugų įstaigą ir pateikia vaiko situacijos vertinimo anketą bei kitus dokumentus (4 punktas).
- Šeimos informavimas: ne vėliau kaip kitą darbo dieną po kreipimosi VVTAĮT raštu praneša šeimai, kuri įstaiga teiks atvejo vadybos paslaugas (4 punktas).
- Paskyrimas: socialinių paslaugų įstaigos vadovas ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją darbui su šeima ar socialinį pedagogą ir apie tai praneša VVTAĮT ir šeimai (7 punktas).
- Vertinimas: atvejo vadybininkas atlieka arba atnaujina pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą pagal Aprašo 1 priedą (8.1 ir 8.2 papunkčiai).
- Pirmas posėdis: organizuojamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo atvejo vadybininko paskyrimo (8.3 papunktis).
Jei įvertinus kompleksinės pagalbos poreikis nenustatomas, atvejo vadyba neskiriama, o šeima nukreipiama gauti reikalingų paslaugų; įstaigos vadovas apie tokį sprendimą argumentuotai informuoja VVTAĮT (7 punktas). Įgaliojimus vykdyti atvejo vadybą socialinių paslaugų įstaigoms suteikia savivaldybės taryba, o įstaigų sąrašas skelbiamas savivaldybės svetainėje ir atnaujinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (6 punktas).
Kai kreipiasi pati šeima. Atvejo vadybą gali inicijuoti vaiko tėvai, besilaukiantys asmenys ar pagalbą šeimoms teikiančios įstaigos, jei, jų vertinimu, reikia kompleksinės pagalbos; prašymas teikiamas raštu socialinių paslaugų įstaigai (24 punktas). Įstaiga per 5 darbo dienas skiria atvejo vadybininką, kuris per 20 darbo dienų įvertina poreikį (25 punktas). Nustačius poreikį, pirmas posėdis organizuojamas per 10 darbo dienų nuo vertinimo (26 punktas); nenustačius, atvejo vadyba nepradedama, o informacija perduodama savivaldybės administracijai, jei šeimai reikia kitų paslaugų (29 punktas).
Kokią informaciją renka atvejo vadybininkas?
Iki pirmo posėdžio atvejo vadybininkas surenka informaciją iš švietimo ir socialinių paslaugų įstaigų, teisėsaugos institucijų (be kita ko, apie šeimos narių neišnykusį teistumą), nevyriausybinių organizacijų, o esant tarnybiniam būtinumui ir iš sveikatos priežiūros įstaigų (medicininis pažymėjimas, pildytas per pastaruosius 12 mėnesių). Šią informaciją atvejo vadybininkui privaloma teikti neatlygintinai (11 punktas). Tėvai apie duomenų rinkimą informuojami ne vėliau kaip per vieną mėnesį, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams ar jų pasiekti neįmanoma (13 punktas).
Kas dalyvauja atvejo vadybos posėdyje?
| Privalomai kviečiami (14.1 papunktis) | Kviečiami pagal poreikį (14.2 papunktis) |
|---|---|
| VVTAĮT atstovai į pirmą ir paskutinį posėdį, taip pat kai vaikui nustatyta laikinoji globa ar priimami svarbūs sprendimai | sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų specialistai |
| vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams ir jis geba išreikšti nuomonę, ir vaiko tėvai ar kiti atstovai | policijos pareigūnas, seniūnas |
| VVTAĮT mobiliosios komandos atstovas į pirmą posėdį, jei komanda teikė pagalbą | laikinai vaiką prižiūrintys asmenys, globėjai, budintys globotojai |
| socialinis darbuotojas darbui su šeima ar socialinis pedagogas | specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovas galimo smurto artimoje aplinkoje atveju |
| globos koordinatorius, kai pažeidimai nustatyti globėjų šeimoje ar vaikui nustatyta laikinoji globa | bendruomenės nariai, NVO atstovai, šeimos įgalioti asmenys (tik dalyvaujant pačiai šeimai) |
Apie posėdžio datą, laiką ir vietą tėvams pranešama ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms; pirmasis posėdis pagal galimybes rengiamas šeimos gyvenamosios vietos savivaldybėje (16 punktas). Dalyviai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus; tėvams šis reikalavimas netaikomas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (15 punktas). Po posėdžio, nustačius socialinių paslaugų poreikį, atvejo vadybininkas gali pateikti prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (19 punktas).
Kas būna, jei šeima atsisako ar nebendradarbiauja?
Atsisakymas. Jei šeima atsisako bet kokios pagalbos ar raštu atsisako dalyvauti procese, atvejo vadybininkas praneša VVTAĮT, kuri priima sprendimą dėl vaiko ir šeimos situacijos ir per tris darbo dienas apie jį informuoja šeimą ir atvejo vadybininką (20 punktas).
Neatvykimas į pirmą posėdį. Posėdis nevyksta, nebent atvyksta bent vienas iš tėvų ar kitų atstovų. Per 10 darbo dienų su šeima sutariama dėl kito posėdžio, kuris inicijuojamas ne vėliau kaip po 10 darbo dienų (20 punktas).
Nebendradarbiavimas. Jei šeima nebendradarbiauja, jos situacija nesikeičia ir išlieka arba atsiranda realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša VVTAĮT ir pateikia motyvuotą siūlymą (Aprašo 3 priedas). VVTAĮT pakartotinai įvertina vaiko situaciją ir priima vieną iš Vaiko situacijos vertinimo apraše numatytų sprendimų (21 punktas). Nebendradarbiavimu, be kita ko, laikoma, kai šeima (21 punktas):
- be objektyvių priežasčių nevykdo 40 procentų pagalbos plane numatytų priemonių;
- neleidžia specialistams susitikti su vaiku ar neteikia svarbios informacijos ilgiau kaip vieną savaitę (vaikui iki 2 metų), dvi savaites (2–7 metų) ar tris savaites (vyresniam kaip 7 metų);
- be objektyvių priežasčių ilgiau kaip tris savaites nesilaiko rekomendacijų, pavyzdžiui, neužregistruoja vaiko pas reikiamus medikus ar psichologą;
- grasina socialinių paslaugų įstaigos darbuotojo garbei, orumui, saugumui ar sveikatai, kai dėl to pradėta administracinio nusižengimo teisena, ikiteisminis tyrimas arba yra bent trys tarnybiniai pranešimai; ši sąlyga netaikoma vaikams ir kai elgesį lemia liga.
Kiek trunka pagalbos planas ir kada procesas baigiasi?
Pagalbos šeimai planas sudaromas ne ilgiau kaip 12 mėnesių, o jei poreikis išlieka, pratęsiamas (viršuje cituojamas 30 punktas). Atvejo vadybininkas nuolat stebi, ar situacija gerėja, ir prireikus inicijuoja paslaugų keitimą (30 punktas).
Procesas užbaigiamas, kai plano peržiūroje nustatoma, kad (63 punktas):
- šeima pajėgi pati užtikrinti vaiko teises ir poreikius;
- pagalba nepadėjo, šeima nebendradarbiauja ir išlieka realus pavojus vaikui, išskyrus atvejus, kai tėvų valdžia ribojama laikinai, nustatoma laikinoji globa ir darbas su šeima tęsiamas;
- tėvų valdžia apribojama neterminuotai arba teismas nusprendžia atskirti vaiką nuo tėvų;
- šeima išsikėlė iš savivaldybės;
- šeimoje neliko nepilnamečių vaikų, vaikas emancipuotas ar jo atstovai mirė.
Kas gali būti atvejo vadybininku ir ką jis daro?
Atvejo vadybininkas turi atitikti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kvalifikacinius reikalavimus, turėti ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį ir organizacinių gebėjimų, ir negali būti teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, vaiko išnaudojimą ir kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, net jei teistumas išnykęs (69 punktas). Jo funkcijos: kartu su šeima vertinti poreikius, telkti pagalbos teikėjus, organizuoti posėdžius, sudaryti ir koordinuoti pagalbos planą, vertinti jo poveikį ir koordinuoti socialinių darbuotojų darbą (70 punktas).
Atvejo vadybininkų atestaciją aptariame puslapyje Socialinių darbuotojų atestacija, o vaiko teisių apsaugos pagrindus puslapyje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Ką tai reiškia praktiškai?
Tėvai patys nori pagalbos. Jie gali raštu kreiptis į socialinių paslaugų įstaigą; atvejo vadybininkas paskiriamas per 5 darbo dienas, o poreikis įvertinamas per 20 darbo dienų (24 ir 25 punktai).
Šeima neatvyko į pirmą posėdį. Posėdis nevyksta, jei neatvyko nė vienas iš tėvų; naujas posėdis turi būti inicijuotas ne vėliau kaip po 10 darbo dienų (20 punktas).
Mama kelias savaites neleidžia susitikti su trimečiu vaiku. Kai vaikas yra 2–7 metų, toks elgesys ilgiau kaip dvi savaites laikomas nebendradarbiavimu. Jei situacija nesikeičia ir išlieka ar atsiranda realus pavojus vaikui, atvejo vadybininkas per 3 darbo dienas turi pranešti VVTAĮT (21 punktas).
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Atvejis: [kas inicijavo atvejo vadybą, kada paskirtas atvejo vadybininkas, kas įvyko].
Kokius terminus ir veiksmus nustato Atvejo vadybos tvarkos aprašas (redakcija nuo 2025-01-01),
ar šeimos elgesys laikytinas nebendradarbiavimu ir ką turi daryti atvejo vadybininkas?
Nurodyk Aprašo punktus ir papunkčius.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis remiasi Aprašo 1–8, 11–16, 19–21, 24–30, 63, 69 ir 70 punktais (redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d.). Neaptariami posėdžio eiga (17 ir 18 punktai), poreikių vertinimas ir plano turinys (33–57 punktai), atvejo vadyba esant smurtui artimoje aplinkoje (58–62 punktai), veiksmai užbaigus procesą (64–67 punktai), koordinavimas savivaldybėje (68 ir 71–79 punktai) ir priedų formos. Kurie punktai pakeisti paskutiniais įsakymais, Avokata atsakyme nenurodyta.