Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas: galiojanti redakcija, gaminantys vartotojai, leidimai ir prijungimas

Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Avokata saugo 48 Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijas, pradedant 2012 m. birželio 5 d.; įstatymą cituoja ne mažiau kaip 12 skirtingų teismų aktų.

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, kurie terminai ir sąlygos taikomi jūsų projektui. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375 galioja nuo 2011 m. gegužės 24 d. Avokata saugo 48 jo redakcijas, pradedant 2012 m. birželio 5 d. Dabar taikoma oficiali suvestinė redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d., ją lėmė įstatymas Nr. XV-1206. Registro redakcijų sąrašas paskutinį kartą sutikrintas 2026 m. spalio 26 d.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įstatymas Nr. XV-1206 be kita ko patikslino 20² straipsnio 11 dalį: energijos bendrijoms 20¹ straipsnio nuostatos netaikomos, išskyrus jo 8 dalį, 8¹ dalies 1 punktą ir 8² dalį. Nuo 2027 m. sausio 1 d. keičiasi 13¹ straipsnis apie gamybos įmoką: pavyzdžiui, 15 procentų dalis skiriama ne namų ūkiui, o asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo elektrinių, o lėšų dalis, kuri dabar skiriama bendruomeninėms organizacijoms, bus skiriama jų projektams, atitinkantiems 13¹ straipsnio 10 dalies sąlygas. Vienos dienos palyginimuose dalis duomenų dar laukė kito duomenų atnaujinimo, todėl kitų pakeitimų tomis dienomis neatmetame.

Kokie įstatymo tikslai?

Pagrindinis uždavinys, kad 2030 metais energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 55 procentus (1 straipsnio 4 dalis). Sektorių uždaviniai 2030 metams (1 straipsnio 5 dalis):

• elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis ne mažiau kaip 100 procentų bendrojo galutinio elektros suvartojimo;
• centralizuotai tiekiamos šilumos dalis ne mažiau kaip 90 procentų, o necentralizuotai tiekiamos šilumos ne mažiau kaip 80 procentų;
• atsinaujinančių išteklių nebiologinės kilmės kuro dalis pramonėje ne mažiau kaip 42 procentai, o 2035 metais ne mažiau kaip 60 procentų.

Iki 2030 metų sausumoje pagaminamas metinis elektros kiekis iš atsinaujinančių išteklių turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, o jūroje ne mažiau kaip 2 TWh (13 straipsnio 2 dalis). Saulės elektrinių suminė įrengtoji galia, kuriai esant jos prijungiamos be pajėgumų ar eksploatavimo apribojimų, negali viršyti 2 GW; į ją neįskaičiuojama bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta galia (13 straipsnio 10 dalis).

Gaminantys vartotojai: kokios teisės ir kaip skaičiuojama energija?

• Galia. Elektrinės leistina generuoti galia negali viršyti objektui suteiktos leistinos naudoti galios. Kai elektrinė geografiškai nutolusi nuo vartojimo vietos, jos galia šiuo dydžiu neribojama (20¹ straipsnio 1 dalis). Tinklų operatorius privalo prijungti gaminančio vartotojo elektrinę (1¹ dalis).
• Kaupimas. Jei per mėnesį į tinklą patiekiama daugiau, negu suvartojama, skirtumas perkeliamas į kitą mėnesį ir kaupiamas 2 metus nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kovo 31 d. (kaupimo laikotarpis; pagal TAR pastabą 2 metų laikotarpis taikomas nuo 2022 m. balandžio 1 d.). Jei patiekiama mažiau, skirtumas atimamas iš sukaupto kiekio (20¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Per kaupimo laikotarpį suvartojimą viršijantis kiekis į kitą laikotarpį neperkeliamas: už jį tiekėjas kompensuoja pagal sutartį, taikydamas ne žemesnį už elektros biržos kainos Lietuvos kainų zonoje svertinį vidurkį (4 punktas).
• Mokestis už tinklus. Buitiniai gaminantys vartotojai moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą naudojimosi tinklais kainą, kuri nustatoma vieneriems metams ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš mėnesį (4 dalis). VERT tvirtina keturias kainų rūšis: už 1 kWh atgautos energijos, už 1 kW leistinos generuoti galios, procentais nuo patiektos energijos ir lygią persiuntimo tarifui (5 dalis). Atsiskaitymo būdą galima keisti ne dažniau kaip kartą per 12 mėnesių arba per mėnesį po naujos kainos nustatymo (6 dalis).
• Nutolusi elektrinė. Elektrinė gali būti bet kur Lietuvoje. Jei jos prijungimo taškas nesutampa su vartojimo vieta, visa pagaminta energija laikoma patiekta į tinklą. Vienai vartojimo vietai galima priskirti kelias elektrines ar jų dalis (20¹ straipsnio 7 dalis).

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos

Bendrijos statusas suteikiamas pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurio veikla grindžiama atviru ir savanorišku dalyvavimu. Jį įgyja išduodant leidimą plėtoti gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją (20² straipsnio 1 dalis). Reikalavimai (2 dalis):

• dalyviai yra fiziniai asmenys, vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ar jų įstaigos;
• ne mažiau kaip 51 procentas balsų priklauso dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje statoma bendrijos elektrinė;
• steigimo dokumentuose nustatytas tikslas teikti aplinkos, ekonominę ar socialinę naudą dalyviams ar veiklos vietoms, o ne siekti pelno.

Bendrija gali parduoti pagamintą elektros energiją savo dalyviams sutartyje nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui (7 dalis). Ar bendrija atitinka reikalavimus, prižiūri VERT (9 dalis). Savivaldybės savo svetainėse skelbia žemės sklypus, kuriuose gali būti statomi bendrijų įrenginiai (10 dalis).

Kiek gali trukti leidimų išdavimo procedūra?

Leidimus plėtoti gamybos pajėgumus, gaminti elektros energiją ir modernizuoti elektrinę išduoda VERT (16 straipsnio 2 dalis). Procedūrą sudaro prijungimo sąlygos ar ketinimų protokolas, poveikio aplinkai vertinimo sprendimas, kai jis privalomas, leidimai pagal Elektros energetikos įstatymą, statybą leidžiantis dokumentas ir leidimas gaminti (3 dalis). Ilgiausi procedūros terminai:

Į terminą neįskaičiuojamas statybos laikas, tinklų operatorių administraciniai etapai, teismo ir kitų ginčų procedūros, taip pat laikas, kol pateikiamas reikalavimus atitinkantis prašymas (16 straipsnio 6 dalis).

Kaip prijungiama elektrinė prie tinklų?

• Tinklų operatorius privalo pirmumo teise prijungti elektrinę ne vėliau kaip per 22 mėnesius arba per ilgesnį laikotarpį, per kurį asmuo įsipareigoja ją pastatyti. Terminas skaičiuojamas nuo prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo dienos, o prijungimu laikomas prijungimas technologiniams bandymams (14 straipsnio 1 dalis).
• Operatorius privalo prijungti elektrinę ir tada, kai tam reikia atnaujinti ar išplėsti tinklus (2 dalis).
• Prijungimo tašką parenka operatorius, bet asmuo, išskyrus jūroje statomas elektrines, gali pasirinkti kitą technologiškai ir ekonomiškai tinkamą tašką (4 ir 5 dalys).
• Per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas operatorius pateikia visą informaciją apie reikalingus veiksmus ir tinklų plėtros terminus. Dėl išankstinių sąlygų galima skųstis VERT pagal 64 straipsnį (8 ir 9 dalys).

Ką sako teismai?

Įstatymą cituoja ne mažiau kaip 12 skirtingų teismų aktų (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 4 d.). Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik tie teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Tarp 10 naujausių citavimų dažniausiai minimas 49 straipsnis apie atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių projektavimą ir statybą (4 kartus), pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla eA-46-525/2026 (2026 m. vasario 25 d.), ir 64 straipsnis, pagal kurį nagrinėjami skundai VERT (3 kartus). Citavimas rodo, kur nuostata taikyta, o ne kaip byla baigėsi.

Ką tai reiškia praktiškai?

Ant namo stogo norime įrengti 15 kW saulės elektrinę, o leistina naudoti galia yra 10 kW. Ar galima? Ne, jei elektrinė jungiama vartojimo vietoje: leistina generuoti galia negali viršyti leistinos naudoti galios. Jei elektrinė geografiškai nutolusi nuo vartojimo vietos, šis apribojimas netaikomas (20¹ straipsnio 1 dalis).

Vasarą patiekėme daugiau energijos, nei suvartojome. Ar ji išliks žiemai? Taip: mėnesio perteklius perkeliamas į kitą mėnesį ir kaupiamas per 2 metų kaupimo laikotarpį. Per tą laikotarpį suvartojimą viršijantis kiekis į kitą laikotarpį neperkeliamas, už jį tiekėjas kompensuoja pagal sutartį (20¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).

Plėtojame 50 MW saulės parką ne paspartintos plėtros zonoje. Kiek gali trukti leidimai? Ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo prašymo išduoti prijungimo sąlygas ar sudaryti ketinimų protokolą, neįskaitant statybos, ginčų ir kitų 16 straipsnio 6 dalyje išvardytų laikotarpių (16 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Ūkininkų grupė nori įkurti energijos bendriją. Kas turi turėti balsų daugumą? Ne mažiau kaip 51 procentas balsų turi priklausyti dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems toje apskrityje, kur statoma elektrinė (20² straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apie elektros rinką ir tiekėjus rašome puslapyje Elektros energetikos įstatymas, apie bendrąją energetikos politiką puslapyje Energetikos įstatymas, o apie poveikio aplinkai vertinimą puslapyje Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

Kaip tą patį paklausti savo asistento