Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Aplinkos apsaugos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 162 teismų aktai; Avokata saugo 60 jo redakcijų, galiojanti nuo 2026 m. lapkričio 1 d., kita įsigalios 2027 m. sausio 1 d. (citavimų ir redakcijų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo situaciją. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Įstatymą Nr. I-2223 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė 1992 m. sausio 21 d., jis galioja nuo 1992 m. sausio 30 d. Avokata saugo 60 jo redakcijų, ankstyviausia nuo 1996 m. gegužės 28 d. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o 2027 m. sausio 1 d. įsigalios kita (pakeitimai Nr. XV-826 ir XV-447).
Įstatymas keičiamas dažnai. Vien 2026 metais naujos jo redakcijos įsigaliojo sausio 1 ir 13 d., gegužės 21 d., birželio 30 d., liepos 27 d., rugpjūčio 1 d., spalio 1 d. ir lapkričio 1 d. Pakeitimų įstatymas Nr. XV-731 įsigalioja etapais: 2026 m. sausio 13 d., gegužės 21 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. Pavyzdžiui, nuo 2026 m. sausio 13 d. juo panaikintas 1 straipsnio 29 punktas.
Ką reguliuoja įstatymas?
| Skyrius | Ką apima |
|---|---|
| I (1-6 straipsniai) | bendrosios nuostatos ir pagrindinės sąvokos |
| II (7-10 straipsniai) | piliečių, suinteresuotos visuomenės ir kitų asmenų teisės ir pareigos, institucijų pareigos |
| III (11-14 straipsniai) | gamtos išteklių naudojimas ir apskaita |
| IV (15-24 straipsniai) | ūkinės veiklos reguliavimas |
| V (25-27 straipsniai) | aplinkos būklės stebėjimas ir neigiamo poveikio aplinkai ribojimas |
| VI (28-30 straipsniai) | ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas |
| VII (31-34 straipsniai) | teisės aktų įgyvendinimo kontrolė, žala aplinkai ir teisinė atsakomybė |
| VIII (35-128¹ straipsniai) | juridinių asmenų atsakomybė pagal aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo teisės aktus |
| IX (129-130 straipsniai) | tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje |
Įstatymo priede išvardyti juo įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
Pagrindinės sąvokos
- Aplinka yra gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų ir kitų) visuma (1 straipsnio 1 punktas).
- Žala aplinkai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų pablogėjimas (21 punktas).
- Suinteresuota visuomenė apima asmenis, kuriems sprendimai aplinkos srityje daro ar gali daryti poveikį. Aplinkos apsaugą skatinančios asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys visais atvejais laikomi suinteresuotais (22 punktas).
- Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir taršos leidimas suteikia teisę eksploatuoti įrenginį ir nustato jo eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygas (23 ir 24 punktai).
Kokias teises turi gyventojai ir visuomenė?
Vienas ar keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir suinteresuota visuomenė turi teisę (7 straipsnis):
- nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
- dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;
- reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;
- organizuoti visuomeninę aplinkos kontrolę ir joje dalyvauti;
- paduoti skundą reikalaujant imtis veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai, ir nubausti kaltus asmenis bei pareigūnus;
- lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
- kreiptis į teismą, jei prašymas gauti informaciją apie aplinką neteisėtai atmestas ar į jį netinkamai atsakyta.
Suinteresuota visuomenė taip pat gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir ginčyti sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos srityje teisėtumą (7 straipsnio 2 dalis).
Valdžios institucijos privalo tenkinti arba motyvuotai atmesti asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais, įvertinti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinti, kad padaryta žala būtų atlyginta (8 straipsnis). Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti tarnautojai, pateikę tarnybinį pažymėjimą, gali patekti į privačias teritorijas ir jose esančius objektus, o į gyvenamąsias patalpas tik pateikę teismo nutartį.
Ką privalo asmenys ir ūkio subjektai?
Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (9 straipsnis).
Gamtos išteklių naudotojai ir ūkinę veiklą vykdantys asmenys (ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams (32 straipsnis).
Žala aplinkai: kada ją atlyginti ir atkurti aplinką?
Žala aplinkai pripažįstama, jei yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis (32 straipsnis):
- rūšių ar buveinių apsaugos būklei, biologinei įvairovei, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;
- paviršinio ir požeminio vandens būklei, taip pat jūros aplinkos būklei;
- žemei, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja;
- kitiems aplinkos elementams ar jų funkcijoms.
Ką privalo žalą padaręs asmuo (32 straipsnis):
- Skubiai riboti žalą: kuo skubiau imtis teršalų ir kitų žalingų veiksnių kontrolės, sulaikymo ar pašalinimo.
- Atkurti aplinką: aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Jei žala reikšminga, aplinka atkuriama iki pirminės būklės, o reikšmingos žalos žemei atveju iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė žmonių sveikatai.
- Atlyginti žalą: atlyginama žala aplinkai ir kiti susiję nuostoliai, nurodyti 33 straipsnio antrojoje dalyje. Suma sumažinama asmens savo lėšomis atliktų atkūrimo priemonių išlaidomis, o žala vertinama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką.
- Leidžiama tarša: jei žala reikšminga, veiksmų reikia imtis net tada, kai tarša buvo leidžiama ir atitiko leidimo sąlygas. Jei žala nereikšminga, o tarša buvo aiškiai leidžiama ir visiškai atitiko leidimo sąlygas, žalos atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir atlyginti nereikalaujama.
Atsakomybė ir ginčai
Viršuje cituojama 34 straipsnio 2 dalis: ūkio subjektai už žalą aplinkai ar jos grėsmę atsako civiline tvarka nepriklausomai nuo kaltės. Ši taisyklė netaikoma veiklai, kurios pagrindinė paskirtis yra krašto apsauga ar tarptautinis saugumas, ir veiklai, kurios vienintelė paskirtis yra apsauga nuo stichinių nelaimių (34 straipsnio 3 dalis).
Pažeidę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo teisės aktus asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, o ginčus šiais klausimais sprendžia Lietuvos teismai (34 straipsnis). Juridinių asmenų atsakomybę nustato įstatymo VIII skyrius.
Ką sako teismai?
Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), Aplinkos apsaugos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 162 skirtingi teismų aktai. Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik tie teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Tarp naujausių citavimų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. bylos, kuriose remiamasi 8 ir 9 straipsniais. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.
Ką tai reiškia praktiškai?
Šalia esanti įmonė teršia aplinką. Ką galiu daryti? Galite reikalauti nutraukti kenksmingą poveikį, paduoti skundą reikalaudami imtis veiksmų ir nubausti kaltus asmenis, o jei prašymas suteikti informaciją apie aplinką neteisėtai atmestas, kreiptis į teismą (7 straipsnis).
Mūsų įmonė turi taršos leidimą. Ar vis tiek atsakome už žalą? Ūkio subjektai atsako nepriklausomai nuo kaltės (34 straipsnio 2 dalis). Reikšmingos žalos atveju veiksmų reikia imtis net tada, kai tarša atitiko leidimo sąlygas; nereikšminga žala, atsiradusi dėl aiškiai leidžiamos ir sąlygas visiškai atitikusios taršos, neatlyginama (32 straipsnis).
Ar savivaldybės pareigūnas gali patekti į mano sklypą? Įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas, pateikęs tarnybinį pažymėjimą, gali patekti į privačią teritoriją ir jos objektus, o į gyvenamąsias patalpas tik su teismo nutartimi (8 straipsnis).
Apsaugos zonų ir saugomų teritorijų apribojimus aprašome puslapyje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
[Situacija: pvz., kaimyninė įmonė išleidžia nuotekas į upelį / mūsų įmonė turi taršos leidimą].
Kokias teises ir pareigas turime pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 7, 9, 32 ir 34 straipsnius
(redakcija šiandien), kas atlygina žalą aplinkai ir ar svarbu, kad tarša buvo leidžiama?
Cituok straipsnių dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne aplinkosaugos ar teisinė konsultacija. Puslapis neperpasakoja ūkinės veiklos reguliavimo (IV skyrius), VIII skyriaus atsakomybės sankcijų, leidimų išdavimo tvarkos ir žalos aplinkai skaičiavimo metodikos. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų mažiausiai nurodo įstatymą, o ne tai, ar teismai jam pritarė.
Profesijai: NT ir statybai · Aplinkosaugos specialistams · Energetikams · Ūkininkams