Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.
Gavusi skundą dėl neskelbtinos informacijos, institucija per 10 darbo dienų praneša apie nagrinėjimo rezultatus, o pasitvirtinus aplinkybėms per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl poveikio priemonių (19 straipsnio 5 dalis).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie publikaciją. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja ir kas keičiasi?
Įstatymą Nr. I-1418 Seimas priėmė 1996 m. liepos 2 d., jis galioja nuo 1996 m. liepos 26 d.; Avokata saugo 71 jo redakciją. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. birželio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vienos dienos palyginimai rodo:
- 2026 m. birželio 30 d. (įstatymas Nr. XV-893): prieglobos paslaugų teikėjams skiriamos sankcijos vadinamos piniginėmis (19¹ ir 19² straipsniai), o Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimas skirti baudą tapo vykdomuoju dokumentu, vykdomu Mokesčių administravimo įstatymo ir Civilinio proceso kodekso tvarka (48 straipsnis).
- 2027 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XV-1088): priežiūros institucijos pagal kompetenciją galės duoti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 pašalinti 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytą neskelbtiną informaciją ar panaikinti prieigą prie jos (48 ir 50 straipsniai).
Kada galima skelbti informaciją apie privatų gyvenimą?
Rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (14 straipsnio 1 dalis). Be žmogaus sutikimo ją galima skelbti, kai (14 straipsnio 3 dalis):
- ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas;
- ji pateikiama viešai nagrinėjant bylą;
- ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Kokia informacija neskelbtina ir kaip dėl jos skųstis?
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija ar karo propaganda, raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą, kurstomi teroristiniai nusikaltimai, kurstoma neapykanta ar diskriminacija dėl amžiaus, lyties, tautybės, religijos ar kitų pagrindų, propaguojama pornografija ar narkotikų vartojimas (19 straipsnio 1 dalis). Taip pat draudžiama skleisti šmeižiančią, įžeidžiančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją (2 ir 3 dalys).
Skundas dėl neskelbtinos informacijos
- Prašymas: asmuo kreipiasi į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą (19 straipsnio 5 dalis).
- Per 10 darbo dienų institucija praneša apie nagrinėjimo rezultatus.
- Per 20 darbo dienų nuo pranešimo, jei aplinkybės pasitvirtino, priimamas sprendimas su poveikio priemonėmis.
- Skundas teismui: sprendimą ar institucijos neveikimą galima skųsti pirmosios instancijos administraciniam teismui.
Kokios pareigos tenka žiniasklaidai?
- Atsakingas asmuo: kiekvienas viešosios informacijos rengėjas paskiria asmenį, atsakingą už priemonės turinį, pavyzdžiui, vyriausiąjį redaktorių (22 straipsnio 10 dalis).
- Kas negali būti rengėjais: valstybės ir savivaldybių institucijos bei jų įsteigti juridiniai asmenys (išskyrus mokslo ir švietimo įstaigas), bankai ir politinės partijos (22 straipsnio 8 dalis).
- Turinio pareigos: neiškraipyti informacijos, būti objektyviems ir nešališkiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais klausimais, neskelbti nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, gerbti privatumą mirties ar ligos atveju ir laikytis savižudybių aprašymo taisyklių (22 straipsnio 11 dalis).
- Informacija apie priežiūrą: savo priemonėje ar svetainėje paskelbti, kur galima kreiptis dėl pažeidimų: į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Visuomenės informavimo etikos komisiją (22 straipsnio 11 dalies 11 punktas).
- Transliuotojai: perleisti licencijos turėtojo kontrolę galima tik gavus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinį sutikimą (22 straipsnio 4 dalis).
Kaip pareikalauti paneigimo?
Asmuo, apie kurį per visuomenės informavimo priemonę paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys ar juridinio asmens reputaciją pažeidžiantys duomenys, gali surašyti paneigimą: nurodyti, kokia informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji paskelbta ir kurie teiginiai žemina garbę (44 straipsnio 2 dalis). Žiniasklaida privalo jį nemokamai paskelbti per dvi savaites tokios pat apimties ir forma, toje pačioje vietoje, be komentarų, arba per tą laiką raštu nurodyti atsisakymo priežastis (3 ir 4 dalys). Atsisakymą galima skųsti teismui, kuris skundą išnagrinėja per 30 dienų (6 dalis). Civilinės atsakomybės sąlygas nustato Civilinis kodeksas (1 dalis).
Kada žiniasklaida neatsako: jei nurodytas šaltinis ir informacija buvo pateikta oficialiuose dokumentuose, viešai pasakyta renginyje ir neiškraipyta, anksčiau paskelbta kitoje nepaneigusioje priemonėje, paskelbta tiesioginės programos ar naudotojų, nesusijusių su rengėju, neanoniminiame reklaminiame skelbime arba pateikta kaip nuomonė ar vertinimas. Tada atsako tas, kas informaciją paskleidė pirmas (54 straipsnis).
Ką sako teismai?
Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), Visuomenės informavimo įstatymą cituoja ne mažiau kaip 168 teismų aktai. Tarp naujausių dažniausiai nurodomas 2 straipsnis (sąvokos), taip pat 6, 14 ir 54 straipsniai; naujausias yra 2026 m. liepos 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo aktas. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.
Ką tai reiškia praktiškai?
Portalas paskelbė apie mano ligą be mano sutikimo. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik jums sutikus, nebent taikoma 14 straipsnio 3 dalies išimtis; žiniasklaida taip pat privalo gerbti privatumą ligos atveju (22 straipsnio 11 dalis).
Laikraštis parašė apie mane netiesą. Ką daryti? Surašykite paneigimą ir pareikalaukite jį paskelbti; laikraštis turi tai padaryti nemokamai per dvi savaites arba raštu motyvuotai atsisakyti, o atsisakymą galima skųsti teismui (44 straipsnis).
Ar redakcija atsako už skaitytojo komentarą? Ne, jei komentarą paskelbė su rengėju nesusijęs naudotojas; tada atsako tas, kas jį pirmas paskleidė (54 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis).
Ar savivaldybė gali leisti savo laikraštį? Ji negali būti viešosios informacijos rengėja, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius apie savo veiklą (22 straipsnio 8 ir 9 dalys).
Apie asmens duomenų apsaugą rašome puslapyje BDAR.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
[Portalas / laikraštis / TV] [data] paskelbė apie mane [kas]. Ar tai leidžiama pagal
Visuomenės informavimo įstatymą (redakcija šiandien), kaip pareikalauti paneigimo, kur
skųstis dėl neskelbtinos informacijos ir per kiek laiko turi būti atsakyta? Cituok
straipsnius ir dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis neaptaria radijo ir televizijos licencijavimo, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio, politinės reklamos, žurnalisto teisių ir šaltinio apsaugos, žurnalistų etikos inspektoriaus ir komisijos kompetencijos ir Visuomenės informavimo etikos kodekso. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų nurodo įstatymą, o ne tai, ar teismai jam pritarė.
Profesijai: Duomenų apsaugos pareigūnams · NVO vadovams · Žurnalistams