Vadovybės apsaugos įstatymas: saugomi asmenys, Vadovybės apsaugos tarnyba, priėmimas į tarnybą ir pakeitimai nuo 2026 m.

Vadovybės apsaugos įstatymas nustato saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo pagrindus, Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą, priėmimo į tarnybą ir atleidimo tvarką, pareigūnų statusą ir darbo apmokėjimą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. pretendentas į pareigūnus turi būti ne vyresnis kaip 60 metų, panaikintos tarnybos pakopos, o pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto koeficientų intervalo. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.

6 min. skaitymo Patikrinta 2026 m. lapkričio 8 d.

Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką.

Pretendentas į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnus turi būti ne jaunesnis kaip 18 ir ne vyresnis kaip 60 metų (19 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pakeitimas Nr. XV-718, redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo situaciją. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja ir kas pasikeitė?

Įstatymą Nr. IX-1183 Seimas priėmė 2002 m. lapkričio 7 d., jis galioja nuo 2002 m. lapkričio 22 d.; Avokata saugo 21 jo redakciją. Po 2025 m. sausio 1 d. naujos redakcijos įsigaliojo 2025 m. gruodžio 31 d. (Nr. XV-719) ir 2026 m. sausio 1 d. (Nr. XV-718), o naujesnės registre nėra. Palyginus 2025 m. sausio 1 d. ir dabartinį tekstą, pakeisti 35 straipsniai.

  • Amžiaus riba: pretendentas turi būti ne vyresnis kaip 60 metų; anksčiau riba buvo 50 metų. Punkto pakeitimų įraše nurodytas įstatymas Nr. XV-718, kurio redakcija įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d. (19 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
  • Tarnybos pakopos panaikintos: nuo 2026 m. sausio 1 d. neteko galios 35 straipsnis (tarnybos pakopos) ir 2 straipsnio 15 dalis, o nuobauda „nuosekliai žemesnė tarnybinė pakopa“ išbraukta (65 straipsnio 4 punktas).
  • Pareiginė alga dabar nustatoma iš pareigybei nustatyto koeficientų intervalo, o direktoriaus alga pagal įstatymo priede nustatytą koeficientą (45 straipsnio 1 dalis, pakeitimas Nr. XV-718).
  • Nauji priėmimo apribojimai: į tarnybą nepriimami įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, o pretendentas gali būti tikrinamas informacinėse sistemose (20 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 3 dalis, pakeitimas Nr. XV-718).

Kas yra saugomi asmenys?

Vadovybė yra Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir juos laikinai pavaduojantys asmenys (2 straipsnio 16 dalis). Saugomi asmenys yra vadovybė, oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirta apsauga (2 straipsnio 10 dalis).

  • Kada įgyjamas statusas: vadovybei priskiriamas asmuo statusą įgyja nuo paskyrimo ar išrinkimo; kandidatas į Prezidentus pradedamas saugoti rinkimų dieną, kai preliminarūs rezultatai rodo, kad jis laimėjo (6 straipsnio 1 ir 2 dalys).
  • Kada prarandamas: nutrūkus įgaliojimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; oficialūs svečiai, išvykę iš Lietuvos (6 straipsnio 3 ir 5 dalys).
  • Kiti saugomi asmenys: vadovybės šeimos nariai, generalinis prokuroras ir diplomatiniai atstovai, kai kyla grėsmė; Seimo nariai, buvę ministrai pirmininkai ir esami ministrai, kai grėsmė kyla dėl politinės veiklos; kiti asmenys jų sutikimu, kai kyla grėsmė (6 straipsnio 6 dalis).

Saugomi objektai yra Seimo ir Vyriausybės pastatai, Prezidento rezidencija, saugomų asmenų lankomos vietos ir saugomos diplomatinės atstovybės (2 straipsnio 11 dalis).

Ką daro Vadovybės apsaugos tarnyba?

Tarnybos uždaviniai yra užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos metu, kai tarnyba yra ginkluotųjų pajėgų dalis, ginti valstybę (12 straipsnis). Tarnyba turi teisę, be kita ko, gauti iš institucijų ir asmenų funkcijoms būtiną informaciją, tvarkyti asmens duomenis, tirti asmenis poligrafu, įsigyti šaunamųjų ginklų, pasitelkti karinius vienetus ir vidaus reikalų statutines įstaigas, kai savų pajėgų nepakanka (14 straipsnis).

Pareigūnai prievartą gali naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais, adekvačiai ir proporcingai pavojui; fizinė prievarta naudojama, kai psichinė neveiksminga ar neįmanoma arba delsti pavojinga (70 straipsnio 1 dalis).

Kokie reikalavimai pretendentams į pareigūnus?

Į tarnybą priimama savanoriškumo ir atrankos principais (19 straipsnio 1 dalis). Pretendentas turi (2 dalis):

  1. būti Lietuvos Respublikos pilietis;
  2. būti nepriekaištingos reputacijos;
  3. būti ne jaunesnis kaip 18 ir ne vyresnis kaip 60 metų;
  4. turėti pareigoms nustatytą išsilavinimą;
  5. atitikti sveikatos, fizinio pasirengimo ir kitus specialiuosius reikalavimus;
  6. kai reikia, atitikti reikalavimus leidimui dirbti su įslaptinta informacija;
  7. būti lojalus Lietuvos valstybei.

Nepriekaištingos reputacijos nelaikomas, be kita ko, asmuo, pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo (nepaisant teistumo išnykimo), atleistas iš tarnybos už pažeidimus, jei nepraėjo 5 metai, ar buvęs uždraustos organizacijos narys, jei nepraėjo 3 metai (19 straipsnio 3 dalis).

Negali būti priimami (20 straipsnio 1 dalis), be kita ko: neveiksnūs ar ribotai veiksnūs atitinkamose srityse, atsisakę prisiekti, politinių organizacijų nariai, pateikę neteisingus duomenis, asmenys, kurių artimieji tarnauja tarnyboje ir būtų tiesioginio pavaldumo ryšys, nelojalūs valstybei, įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu.

Kaip nustatoma pareiginė alga ir kada pareigūnas atleidžiamas?

Pareiginė alga apskaičiuojama pareigūno pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, o koeficientas nustatomas iš pareigybei nustatyto intervalo ir nurodomas skelbime apie atranką (45 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys). Perkeltam į aukštesnes pareigas koeficientas didinamas ne mažiau kaip 0,12 (45 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Pareigūnas atleidžiamas, be kita ko, paties prašymu, paaiškėjus nuslėptiems duomenims, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui už tyčinę nusikalstamą veiką, netekus pilietybės, sulaužius priesaiką, pažeminus pareigūno vardą, dėl sveikatos, sulaukus įstatyme nustatyto amžiaus, šalių susitarimu ar neatitikus fizinio pasirengimo reikalavimų (60 straipsnis).

Ką sako teismai?

Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), įstatymą cituoja ne mažiau kaip 4 teismų aktai, tarp jų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021, 2023 ir 2024 m. nutartys dėl 2, 13 ir 60 straipsnių. Tai apatinė riba: įskaičiuoti tik aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.

Ką tai reiškia praktiškai?

Man 55 metai. Ar galiu pretenduoti į Vadovybės apsaugos tarnybą? Pagal amžiaus reikalavimą galite: nuo 2026 m. sausio 1 d. riba yra 60 metų (19 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kiti reikalavimai, pavyzdžiui, sveikatos ir fizinio pasirengimo, taip pat taikomi.

Esu politinės partijos narys. Ar galiu būti priimtas? Ne, politinių organizacijų nariai į tarnybą nepriimami (20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ar Seimo nariui gali būti skirta apsauga? Gali, jei grėsmė jo saugumui kyla dėl dabartinės ar buvusios politinės veiklos (6 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Kaip tą patį paklausti savo asistento

Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta

[Situacija: pvz., pretenduoju į Vadovybės apsaugos tarnybą, man [amžius], esu [pilietybė]]. Ar atitinku Vadovybės apsaugos įstatymo 19 ir 20 straipsnių (redakcija šiandien) reikalavimus ir kas pasikeitė nuo 2026 m. sausio 1 d.? Cituok straipsnių dalis.

Prijungimas: prijungimo puslapis.

Ribos

Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis neperpasakoja atrankos tvarkos, tarnybinių rangų, socialinių garantijų, tarnybinių nuobaudų, tarnybos rezervo ir pareiginės algos koeficientų dydžių. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų mažiausiai nurodo įstatymą, o ne tai, ar teismai jam pritarė.