Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti).
Privataus miško savininkams, kuriems atidedamas brandžių medynų kirtimas, kasmet kompensuojamas pajamų netekimas pagal vidutines ilgalaikių indėlių palūkanas, bet ne mažiau kaip 3,5 procento nuo negautų pajamų (34 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo sklypą. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja ir kas keičiasi?
Įstatymą Nr. I-301 Seimas priėmė 1993 m. lapkričio 9 d., jis galioja nuo 1993 m. lapkričio 24 d.; Avokata saugo 34 jo redakcijas. Vienos dienos palyginimai rodo:
- 2026 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XV-220): pakeistas 34 straipsnis: kompensacijos mokamos už veiklos apribojimus, nustatytus „įgyvendinant šį įstatymą“, o ne tik „saugomose teritorijose“, ir atnaujinti jų finansavimo šaltiniai.
- 2027 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XV-427): Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą pakeis Saugomų teritorijų registras ir jo informacinė sistema (25 straipsnis), o nuorodos į kitus registrus taps nuorodomis į jų informacines sistemas (5, 9, 10, 14, 17, 21, 27 ir 32 straipsniai).
Saugomos teritorijos steigiamos gamtos ir kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti, tvariam gamtos išteklių naudojimui, pažintiniam turizmui ir moksliniams tyrimams (3 straipsnis).
Ką galima statyti gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose?
Draustiniuose negalima statyti vizualinę taršą sukeliančių statinių ir sodinti želdinių, užstojančių vertingas panoramas (9 straipsnio 2 dalis). Statybai taikomi reikalavimai (9 straipsnio 3 dalis):
- Bendra sąlyga: statyba leidžiama, jei neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, įstatymams ir saugomų teritorijų nuostatams.
- Sodyba: nauji pastatai statomi ir esami rekonstruojami pagal etnografinio regiono architektūros tradicijas; sodyboje tik vienas gyvenamasis vieno ar dviejų butų namas, pastatai išdėstomi iki 2 hektarų plote.
- Šlaitai: statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų briaunų esamų pastatų tūrį galima didinti tik rekonstruojant pagal tradicijas ir statyti tik tvarkymo plane numatytus pastatus.
- Buvusios sodybos atstatymas: galima atstatyti identiškus pastatus pagal archyvinius dokumentus, parinkti kitą vietą, jei buvusios vietos nebėra, arba atstatyti ne identiškus pastatus; vietoj vienos buvusios sodybos atstatoma tik viena.
- Stoginės gyvuliams: pievose ir ganyklose leidžiamos stoginės laisvai laikomiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams, bet ne natūraliose pievose ir saugomų rūšių radavietėse; nebelaikant gyvūnų, jos pašalinamos per 6 mėnesius.
Išsamesni reikalavimai nustatomi konkretaus draustinio, valstybinio parko ar bendruose draustinių nuostatuose (9 straipsnio 5 dalis).
Kas yra buferinės apsaugos zonos?
Jos nustatomos valstybiniams rezervatams ir gamtos paveldo objektams, o valstybiniams parkams, biosferos rezervatams ir valstybiniams draustiniams gali būti nustatomos (20 straipsnio 1 dalis). Valstybinių parkų, rezervatų ir draustinių buferinėse zonose negali būti statomi nauji ar rekonstruojami esami vizualinę taršą keliantys, vertybių eksponavimo sąlygas bloginantys statiniai (20 straipsnio 4 dalis).
Ar galima eiti ir apsistoti privačioje pakrantėje?
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos, be kita ko, kad būtų užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis (21 straipsnio 1 dalis). Jų dydžius nustato aplinkos ministras (2 dalis).
- Apsistojimas: teisė apsistoti pakrantėje be užtvėrimų neatskiriama nuo pareigos nešiukšlinti ir surinkti atliekas. Jei pastatytas ženklas, kad sklypas yra privati nuosavybė, be savininko sutikimo apsistoti galima tik šviesiu paros metu, ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulėlydžio (21 straipsnio 4 dalis).
- Erozija: jei dėl kranto erozijos tvoros ar kiti užtvėrimai atsiduria juostoje, kurioje jie draudžiami, ir pakrantė neatkuriama, užtvėrimai pašalinami per vienus metus nuo aplinkos apsaugos pareigūno akto (21 straipsnio 3 dalis).
Kokios kompensacijos mokamos už apribojimus?
| Kam | Kompensacija | Šaltinis |
|---|---|---|
| Privataus miško savininkui, sudariusiam apsaugos sutartį, kai draudžiama kirsti brandžius medynus ar reikia palikti dalį medžių | vienkartinė: negautos pajamos už medieną atėmus ruošos sąnaudas, ir miškotvarkos projekto išlaidos | 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas |
| Žemės savininkui ar nuomininkui, kurio planavimo dokumentų ar projektų nebegalima įgyvendinti dėl naujų apribojimų | vienkartinė: dokumentų rengimo ir keitimo išlaidos, likviduojamų objektų vertė | 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas |
| Privataus miško savininkui, kai kirtimas atidedamas | kasmetinė: palūkanos nuo negautų pajamų, ne mažiau kaip 3,5 % | 34 straipsnio 3 dalies 1 punktas |
| Žemės ūkio veiklos subjektui, gaunančiam mažesnes pajamas | kasmetinė: prarandamų pajamų dalis, mokama 10 metų | 34 straipsnio 3 dalies 2 punktas |
Už apribojimus bendrosios ekologinės apsaugos zonose kompensacijos nemokamos, išskyrus papildomus apribojimus (34 straipsnio 4 dalis). Moka valstybė arba savivaldybė, priklausomai nuo to, kas nustatė apribojimus, gali būti naudojamos ir ES ar kitos lėšos, bet už tą patį apribojimą tik iš vieno šaltinio (5 ir 6 dalys). Kompensacija išmokama per vienus metus nuo sprendimo ją skirti (7 dalis). Sudarius 30 metų apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės, mokama 50 % vienkartinės kompensacijos, o už kiekvienus papildomus 10 metų dar po 5 %, bet ne daugiau kaip 100 % (9 ir 10 dalys).
Ką sako teismai?
Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), Saugomų teritorijų įstatymą cituoja ne mažiau kaip 79 teismų aktai. Tarp naujausių dažniausiai nurodomi 9 straipsnis (statyba draustiniuose), 20 ir 21 straipsniai (zonos ir pakrantės); naujausias yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 29 d. aktas, cituojantis 9 straipsnio 3 dalį. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.
Ką tai reiškia praktiškai?
Turiu sklypą kompleksiniame draustinyje. Ar galiu pastatyti antrą namą? Ne: sodyboje gali būti tik vienas gyvenamasis vieno ar dviejų butų namas, o pastatai išdėstomi iki 2 ha plote (9 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Ant ežero kranto prie mano sklypo apsistoja poilsiautojai. Jie turi teisę eiti pakrante be užtvėrimų, o pastačius privačios nuosavybės ženklą be jūsų sutikimo apsistoti gali tik šviesiu paros metu ir privalo surinkti atliekas (21 straipsnio 4 dalis).
Įsteigus draustinį, man uždrausta kirsti brandų mišką. Galite gauti vienkartinę kompensaciją, jei sudarote apsaugos sutartį, arba kasmetinę, jei kirtimas atidedamas (34 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apie miško kirtimą rašome puslapyje Miško kirtimų taisyklės.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Mano sklypas [adresas / kadastro numeris] yra [draustinyje / valstybiniame parke /
buferinėje zonoje / prie ežero]. Ką galiu statyti ar kirsti pagal Saugomų teritorijų
įstatymą (redakcija šiandien), kokios teisės yra poilsiautojams pakrantėje ir ar man
priklauso kompensacija už apribojimus? Cituok straipsnius ir dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis neaptaria saugomų teritorijų rūšių ir steigimo tvarkos, rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų nuostatų, „Natura 2000“ teritorijų vertinimo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų ir žalos atlyginimo. Konkretaus draustinio ar parko reikalavimai nustatomi jo nuostatuose.
Profesijai: NT ir statybai · Aplinkosaugos specialistams