Pranešėjų apsaugos įstatymas: kaip pranešti apie pažeidimą, vidinis kanalas, draudimas daryti neigiamą poveikį ir kompensacija

Įstaiga, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo turi pranešti informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui apie jo pateiktos informacijos gavimą.

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Kompetentinga institucija pranešimo tyrimo metu motyvuotu pranešėjo prašymu gali skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją (13 straipsnio 1 dalis).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie konkrečią situaciją. Paruošta užklausa.

Kas laikoma pažeidimu ir kas yra pranešėjas?

Pažeidimas yra įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis ar tarnybinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas, šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas jį nuslėpti ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis teisės pažeidimas (2 straipsnio 7 dalis). Įstaiga yra bet koks viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kita organizacija ar užsienio juridinio asmens padalinys (2 straipsnio 3 dalis).

Informaciją pateikiantis asmuo yra fizinis asmuo, apie pažeidimą sužinojęs iš darbo, tarnybos ar sutartinių santykių su įstaiga, pavyzdžiui, konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos ar savanoriškos veiklos, arba įdarbinimo metu (2 straipsnio 2 dalis).

Kaip ir kur pranešti apie pažeidimą?

Įstaigoje informacija teikiama per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą (4 straipsnio 2 dalis). Įstaiga per 2 darbo dienas praneša asmeniui, kad informaciją gavo, o ją išnagrinėjusi, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo patvirtinimo, informuoja pranešusį asmenį. Jei įstaiga nėra kompetentinga informaciją vertinti, per 2 darbo dienas ją persiunčia kompetentingai institucijai ir apie tai praneša asmeniui (4 straipsnio 3 dalis).

Tiesiogiai kompetentingai institucijai galima kreiptis, kai yra bent viena iš šių aplinkybių (4 straipsnio 4 dalis):

• pažeidimas turi esminės reikšmės viešajam interesui;
• būtina skubiai užkirsti kelią pažeidimui, nes gali atsirasti didelė žala;
• pažeidimą galbūt daro patys vadovai ar kiti su įstaiga susiję asmenys;
• pranešus vidiniu kanalu atsakymo negauta, veiksmų nesiimta arba jie buvo neveiksmingi;
• yra pagrindas manyti, kad vidiniu kanalu nebus užtikrintas konfidencialumas, pažeidimas bus nuslėptas ar asmeniui bus daromas neigiamas poveikis;
• įstaigoje nėra veikiančio vidinio kanalo arba asmens su įstaiga nesieja darbo ar kiti teisiniai santykiai.

Apie nusikalstamos veikos požymius kompetentingai institucijai pateikiamas pranešimas (4 straipsnio 5 dalis). Kreipiantis į kompetentingą instituciją galima naudoti Vyriausybės patvirtintą arba laisvos formos pranešimą, jame nurodant, kad jis teikiamas pagal šį įstatymą (4 straipsnio 6 dalis).

Kokios apsaugos priemonės taikomos?

8 straipsnio 1 dalyje išvardytos pagrindinės priemonės: saugūs informacijos teikimo kanalai, konfidencialumas, draudimas daryti neigiamą poveikį, teisė į atlyginimą už vertingą informaciją, teisė į kompensaciją, nemokama teisinė pagalba, atleidimas nuo atsakomybės ir nemokamos konsultacijos. Kanalų saugumas, konfidencialumas, draudimas daryti neigiamą poveikį ir konsultacijos taikomi nuo informacijos gavimo visiems ją pateikusiems asmenims, nesvarbu, ar asmuo pripažintas pranešėju (8 straipsnio 2 dalis).

Nuo informacijos pateikimo dienos prieš asmenį draudžiama imtis, grasinti imtis ar bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių (10 straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui:

• nušalinti nuo pareigų, atleisti iš darbo, perkelti į žemesnes pareigas ar sumažinti darbo užmokestį;
• nepratęsti terminuotos darbo sutarties ar nutraukti ją anksčiau laiko;
• skirti drausmines nuobaudas, neigiamai vertinti veiklos rezultatus ar apriboti karjeros galimybes;
• bauginti, priekabiauti, diskriminuoti ar daryti žalą reputacijai, taip pat socialiniuose tinkluose.

Draudimas taikomas darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams (10 straipsnio 2 dalis), o neigiamo poveikio draudžiama imtis ir prieš pranešėjo šeimos narius, giminaičius, kolegas bei pagalbininkus (10 straipsnio 3 dalis).

Atlyginimas ir kompensacija

Pranešėjui, pateikusiam kompetentingai institucijai vertingos informacijos, gali būti atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka (12 straipsnio 1 dalis). Atlyginimas proporcingas žalai, jei ją įmanoma apskaičiuoti, maksimalus dydis nenustatomas ir jis nesiejamas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu (12 straipsnio 2 dalis).

Pranešimo tyrimo metu kompetentinga institucija motyvuotu pranešėjo prašymu gali skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją už patiriamą neigiamą poveikį (13 straipsnio 1 dalis). Ji neskiriama, jei pranešėjas gavo atlyginimą už vertingą informaciją (13 straipsnio 2 dalis).

Ką privalo įstaiga?

Įstaigose diegiami vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai pagal Vyriausybės nustatytas sąlygas, juose užtikrinamas pranešusių ir su pažeidimu susijusių asmenų konfidencialumas (16 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už kanalą atsakingas įstaigos vadovas: jis praneša darbuotojams apie veikiantį kanalą ir pateikia informaciją darbo vietoje visiems prieinamu būdu (16 straipsnio 3 dalis).

Ką tai reiškia praktiškai?

Pranešiau per įmonės vidinį kanalą, bet per dvi savaites niekas neatsakė. Įstaiga turėjo per 2 darbo dienas patvirtinti gavusi informaciją (4 straipsnio 2 dalis). Kai vidiniu kanalu atsakymo negauta, galite kreiptis tiesiogiai į kompetentingą instituciją (4 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Po pranešimo man neatnaujino terminuotos sutarties. Nepratęsti terminuotos darbo sutarties dėl pateiktos informacijos draudžiama (10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisinės gynybos priemones nustato įstatymo 11 straipsnis.

Esame 30 darbuotojų įmonė. Ar mums reikia vidinio kanalo? Kanalai diegiami pagal Vyriausybės nustatytas sąlygas ir reikalavimus (16 straipsnio 1 dalis); kurios įstaigos privalo jį turėti, nustato tie Vyriausybės reikalavimai, todėl patikrinkite juos.

Kaip tą patį paklausti savo asistento