Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.
Žinodami ar įtardami, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos ar susijęs su teroristų finansavimu, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną (16 straipsnio 1 dalis).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo situaciją. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja ir kas keitėsi?
Įstatymą Nr. VIII-275 Seimas priėmė 1997 m. birželio 19 d., jis galioja nuo 1998 m. sausio 1 d.; Avokata saugo 51 jo redakciją. Šiandien taikoma redakcija nuo 2026 m. birželio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.
| Data | Aktas | Kas keičiasi | Šaltinis |
|---|---|---|---|
| 2027-01-01 | Nr. XV-1039 | Finansų įstaigų sąvoka papildoma nacionaliniu plėtros banku; jis įrašomas ir 4 straipsnyje šalia kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų | XV-1039 1 straipsnis (2 straipsnio 7 dalis), palyginimas 2026-12-31 ir 2027-01-01 (4 straipsnis) |
| 2026-06-30 | Nr. XV-914 | Priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas pagal Mokesčių administravimo įstatymą ir Civilinio proceso kodeksą; iki 2026 m. birželio 29 d. priimti ir įsiteisėję sprendimai vykdomi pagal ankstesnes nuostatas | 42 straipsnio 3 dalis; XV-914 1 ir 2 straipsniai |
| 2026-01-01 | Nr. XIV-2883 | Įsigaliojo dalis įstatymo Nr. XIV-2883 nuostatų: neteko galios, be kita ko, 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 11 dalies 9 punktas; nustatyta, kad tą dieną Juridinių asmenų registro tvarkytojas išregistruoja duomenis apie virtualiųjų valiutų keityklos ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą | 9 straipsnio pakeitimų įrašai; XV-186 1 straipsnis (XIV-2883 18 straipsnio 2 ir 6 dalys) |
| 2025-07-01 | Nr. XV-326 | Pakeista 18 straipsnių (tarp jų 2, 4, 9, 10, 15, 22, 28, 29 ir 42) ir priedas, įstatymas papildytas 32¹ straipsniu | XV-326 turinys |
| 2025-05-16 | Nr. XV-186 | Pakeistos įstatymo Nr. XIV-2883 įsigaliojimo nuostatos: nustatyta, kad jo 9, 11, 13 ir 15 straipsniai bei kitos dalys įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. | XV-186 1 straipsnis |
Šio įstatymo redakcijų palyginimas 2026 m. sausio 1 d. ir birželio 30 d. pakeistų straipsnių neįvardija, todėl tų dienų pakeitimai čia nurodyti iš pakeitimų aktų teksto ir straipsnių pakeitimų įrašų.
Kada privaloma nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę?
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai nustato ir patikrina kliento ir naudos gavėjo tapatybę (9 straipsnis):
| Atvejis | Riba | Šaltinis |
|---|---|---|
| Prieš pradedant dalykinius santykius | be ribos | 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas |
| Vienkartinės ar kelios susijusios operacijos, sandoriai | nuo 15 000 eurų | 2 punktas |
| Valiutos keitimas grynaisiais | nuo 3 000 eurų | 3 punktas |
| Pinigų perlaidos grynaisiais | daugiau kaip 600 eurų | 4 punktas |
| Prekyba turtu, kai atsiskaitoma grynaisiais | nuo 10 000 eurų | 3 dalis |
| Azartinių lošimų ir loterijų organizatoriai | daugiau kaip 1 000 eurų | 9 ir 10 dalys |
| Kilus abejonių dėl duomenų ar įtarimų dėl pinigų plovimo | be ribos | 1 dalies 7 ir 8 punktai |
Operacijos laikomos susijusiomis, jei, pavyzdžiui, klientas per parą kelis kartus įneša ar išima pinigų, o jų suma pasiekia ribą (9 straipsnio 11 dalis). Nustatant tapatybę iš kliento gaunama informacija apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, duomenys tikrinami pagal patikimą nepriklausomą šaltinį, o santykiai nuolat stebimi (14–16 dalys). Jei klientas tapatybės duomenų nepateikia, sandorių vykdyti ir dalykinių santykių pradėti ar tęsti negalima (18 dalis); ši taisyklė netaikoma notarams, auditoriams, antstoliams, apskaitos ar mokesčių konsultantams ir advokatams, kai jie vertina kliento teisinę padėtį ar jam atstovauja (19 dalis). Priemonės taikomos ir esamiems klientams pagal jų rizikos lygį (23 dalis).
Kada taikoma sustiprinta patikra?
Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas taikomas (14 straipsnio 1 dalis):
- pradedant tarptautinius korespondentinius santykius su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis;
- kai sandoriai ar santykiai vyksta su politiškai pažeidžiamais asmenimis;
- su Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės nurodytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais ar įsteigtais asmenimis;
- kai pagal subjekto rizikos vertinimo procedūras nustatoma didesnė rizika;
- kai korespondentiniai santykiai apima kriptoturto paslaugas su ES neįsisteigusiu subjektu.
Su didelės rizikos trečiųjų valstybių klientais reikia, be kita ko, gauti papildomos informacijos apie klientą, naudos gavėją ir lėšų bei turto šaltinį, gauti vyresniojo vadovo pritarimą, sustiprinti nuolatinę stebėseną ir užtikrinti, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas iš kliento sąskaitos ES ar lygiaverčius reikalavimus taikančios valstybės įstaigoje (14 straipsnio 4¹ dalis).
Kaip pranešama apie įtartinas operacijas?
Nuo įtarimo iki pranešimo
- Žinote ar įtariate, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos ar susijęs su teroristų finansavimu: pranešama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nedelsiant (16 straipsnio 1 dalis).
- Klientas atlieka įtartiną operaciją: ji sustabdoma, nepaisant sumos, ir per 3 darbo valandas apie ją pranešama tarnybai; advokatai ir jų padėjėjai praneša Lietuvos advokatūrai (2 dalis).
- Tarnyba per 10 darbo dienų atlieka veiksmus, būtinus abejonėms pagrįsti arba paneigti, o paneigus įtarimą nedelsdama raštu praneša, kad operacijos gali būti atnaujintos (4 ir 5 dalys).
- Papildomos informacijos prašymas: prašomą informaciją subjektas pateikia per vieną darbo dieną (12 dalis).
Gera valia pranešę subjektai neatsako klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o pranešę darbuotojai netraukiami atsakomybėn ir jiems netaikomos drausminės priemonės (16 straipsnio 13 dalis).
Kokią naudos gavėjų informaciją turi teikti juridiniai asmenys?
Visi Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir ją pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo (25 straipsnio 1 dalis). Teikiami, be kita ko, naudos gavėjo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nuosavybės ar kontrolės teisės ir jų apimtis. Naudos gavėjai privalo šią informaciją atskleisti juridinio asmens atstovui (2 dalis).
Patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento ir mokesčių konsultavimo veiklą pradėjęs ar nutraukęs juridinis asmuo per 5 darbo dienas informuoja Juridinių asmenų registro tvarkytoją (25 straipsnio 3 dalis). Tokios veiklos vadovais ar naudos gavėjais negali būti asmenys, pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, jei nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo nepraėjo 8 metai (4 dalies 1 punktas).
Kaip mokamos baudos?
Priežiūros institucijos paskirta bauda sumokama į valstybės biudžetą per 40 dienų nuo sprendimo gavimo, o apskundus sprendimą, per tą patį terminą nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas atmestas, įsiteisėjimo (42 straipsnio 1 dalis). Pateikus motyvuotą prašymą, institucija gali baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jei asmuo dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti laiku (2 dalis). Nuo 2026 m. birželio 30 d. sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas (3 dalis).
Ką sako teismai?
Avokata citavimų duomenimis (užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.), įstatymą cituoja ne mažiau kaip 40 teismų aktų. Tarp naujausių dažniausiai nurodomi 25 straipsnio 1 dalis (naudos gavėjų informacija JADIS), 9 straipsnis, ypač jo 14 dalis, ir 2 straipsnio 14 dalis (naudos gavėjo sąvoka); naujausias yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 29 d. aktas dėl 42 straipsnio. Citavimas nereiškia, kad teismas nuostatai pritarė.
Šiame puslapyje teismų citatų nepateikiame: patikrinti kandidatai nebuvo patvirtinti kaip teismo išaiškinimas, todėl remiamasi įstatymo tekstu.
Ką tai reiškia praktiškai?
Parduodame auksinius dirbinius, kartais klientas moka grynaisiais, pavyzdžiui, 12 000 eurų. Prekiaujant turtu ir atsiskaitant grynaisiais nuo 10 000 eurų, prieš sandorį reikia nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę (9 straipsnio 3 dalis). Tokią prekybą vykdantiems asmenims yra patvirtinti atskiri nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Klientas atsisako pateikti dokumentus. Jei tapatybės nustatyti negalima, sandorio vykdyti ir santykių pradėti ar tęsti negalima (9 straipsnio 18 dalis).
Pasikeitė mūsų bendrovės akcininkai. Atnaujintą naudos gavėjų informaciją pateikite JADIS tvarkytojui per įstatymo terminą nuo pasikeitimo (25 straipsnio 1 dalis).
Klientas iš didelės rizikos trečiosios valstybės nori atidaryti sąskaitą. Taikykite sustiprintą patikrą: papildoma informacija, lėšų šaltinis, vyresniojo vadovo pritarimas ir sustiprinta stebėsena (14 straipsnio 4¹ dalis).
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Esu [atitikties specialistas / bendrovės vadovas] [finansų įstaigoje / kitame įpareigotajame subjekte].
Situacija: [klientas, operacija, suma].
Ką nustato Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (redakcija šiandien):
ar reikia nustatyti tapatybę ar taikyti sustiprintą patikrą, ar reikia pranešti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir per kiek laiko? Cituok straipsnius ir dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Puslapis remiasi 9, 14, 16, 25 ir 42 straipsniais bei pakeitimų aktais Nr. XV-1039, XV-914, XV-326 ir XV-186; neaptariami supaprastintas tapatybės nustatymas, politiškai pažeidžiamų asmenų sąvoka, vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo reikalavimai, duomenų saugojimas, kriptoturto paslaugų teikėjų ypatumai, ES teisės aktai šioje srityje ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnį. Teismų citavimų skaičius rodo, kiek aktų nurodo įstatymą, o ne tai, ar teismai jam pritarė.
Profesijai: Draudimo specialistams · Auditoriams · Atitikties specialistams