Apsaugos sutartimis yra nustatomi servitutai ir įtvirtinamos kitos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, skelbiamų ar paskelbtų saugomais ir (ar) kultūros paminklais, naudojimo ir lankymo sąlygos, galima finansinė parama ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų išlaidų kompensavimas, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 54 teismų aktai, iš jų ne mažiau kaip 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.).
Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite apie savo paveldo objektą. Paruošta užklausa.
Kokia įstatymo redakcija galioja?
Avokata saugo 28 šio įstatymo redakcijas, pradedant 1997 m. kovo 27 d. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki 2028 m. birželio 30 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-546. Tas pats įstatymas nustato ir kitą redakciją nuo 2028 m. liepos 1 d.; registre ji jau paskelbta.
Viršuje cituojama nauja 24 straipsnio 1 dalis. Apsaugos sutartis su paveldo valdytoju sudaro už objekto apsaugą atsakinga institucija, tvarką nustato Vyriausybė, o juridinis faktas apie sutartį įrašomas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Pasikeitus valdytojui, sutartyje nurodyti paveldosaugos reikalavimai pereina naujajam valdytojui. Sutartyje nustatomi konkretūs valdytojo įsipareigojimai, objekto lankymo sąlygos ir užmokestis už lankymą, metodinė, techninė ar finansinė parama (24 straipsnio 2–5 dalys).
Ką sudaro nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga?
Pagal naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalį apsaugą sudaro: apskaita; vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; paveldo pažinimas ir sklaida; aktualizavimas; stebėsena ir kontrolė. Teisinę apsaugą reglamentuoja paveldosaugos reikalavimai, Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai objektams draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose parkuose, teritorijų planavimo dokumentai, apsaugos sutartys ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos (4 straipsnio 2 dalis).
Viešąjį interesą gina Kultūros paveldo departamentas, kai kalbama apie nacionalinio ir regioninio reikšmingumo, valstybės saugomas ir kultūros paminklo statusą turinčias vertybes, o savivaldybės administracija, kai kalbama apie vietinio reikšmingumo ir savivaldybės paskelbtas saugomomis vertybes (4 straipsnio 4 dalis).
Apsaugos tikslai ir saugojimo režimai
| Kas nustatoma | Galimi variantai (19 straipsnis) |
|---|---|
| Apsaugos tikslai | mokslinio pažinimo (išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų šaltinius); viešojo pažinimo ir naudojimo; viešosios pagarbos (memorialiniai ir sakraliniai objektai, palaidojimo ir atminimo vietos) |
| Rezervinis režimas | vertybėms, kurias tikslinga išsaugoti ateities tyrimams; draudžiami ardomieji ir archeologiniai tyrimai, tvarkybos darbai (išskyrus konservavimą, stabdantį gamtos jėgų ardomąjį poveikį) ir ūkinė veikla |
| Autentiškos paskirties režimas | vertybėms, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu geriausiai užtikrina priežiūrą ir atskleidžia vertingąsias savybes |
| Tausojamojo naudojimo režimas | vertybėms, kurioms reikia parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad būtų išsaugotos vertingosios savybės |
Šaltinis: 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, redakcija nuo 2026-11-01. Tikslus ir režimus nustato vertybę saugoma paskelbusi institucija (19 straipsnio 3 dalis). Moksliniam pažinimui paskelbtoje vertybėje, kur nustatytas rezervinis režimas, valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus (25 straipsnio 3 dalis).
Kas skelbia vertybes saugomomis?
Skelbimą valstybės saugoma inicijuoja Kultūros paveldo departamentas, o savivaldybės saugoma savivaldybės meras; sprendimas grindžiamas autentiškumo, vientisumo, amžiaus ir reikšmės kriterijais, o kartu rengiamas apsaugos reglamentas ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentas su apsaugos tikslais ir režimais. Sprendimas inicijuoti skelbimą įrašomas į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą ir paskelbiamas interneto svetainėje. Kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo vertybes skelbia Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai (18 straipsnio 1–3 dalys).
Bendrieji priežiūros, tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi tipiniuose apsaugos reglamentuose, o konkretūs individualiuose reglamentuose ar teritorijų planavimo dokumentuose (21 straipsnio 2 dalis).
Ką daryti prieš parduodant paveldo objektą?
23 straipsnis (jo tekstas lapkričio 1 d. nesikeitė) nustato tokią tvarką:
- Pranešimas: apie ketinimą sudaryti pardavimo, paveldėjimo, mainų ar dovanojimo sandorį valdytojas ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu informuoja savivaldybės, kurioje yra objektas, administraciją.
- Patikrinimas: per tą laiką administracija patikrina, ar objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka Kultūros vertybių registre užfiksuotą. Objektas perduodamas tik patikrinus ir tik patikrinimo akto galiojimo laikotarpiu; aktas galioja 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai objekte buvo atliekami tvarkybos darbai, nustatyta sužalojimų ar pažeisti naudojimo reikalavimai.
- Greičiau už rinkliavą: šalies pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.
- Atsakomybė: perdavėjo teisės ir pareigos pereina įgijėjui nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo arba nuo palikimo priėmimą patvirtinančio dokumento išdavimo; jei būklė neatitinka registro duomenų, perdavėjas atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir atlygina žalą valstybei.
Ką sako teismai?
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą cituoja ne mažiau kaip 54 teismų aktai, iš jų ne mažiau kaip 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Avokata citavimų duomenys, užklausa 2026 m. lapkričio 3 d.). Tai apatinė riba: į ją įskaičiuoti teismų aktai, kurių nuorodos jau susietos su įstatymo tekstu. Tarp naujausių citavimų dažniausiai minimi 2 straipsnis (sąvokos) ir 8 straipsnis; naujausi cituojantys aktai priimti Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. Kadangi įstatymas nuo 2026 m. lapkričio 1 d. išdėstytas iš naujo, ankstesnėse bylose cituoti straipsnių numeriai ir turinys gali nesutapti su dabartiniais.
Kaip tą patį paklausti savo asistento
Nukopijuokite į Claude ar ChatGPT, kai Avokata prijungta
Mūsų [pastatas / sklypas] yra [kultūros paveldo objektas / vietovėje], planuojame [parduoti / remontuoti /
pritaikyti]. Ką pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, galiojantį nuo 2026-11-01, turime
padaryti, kokie saugojimo režimai taikomi ir ar galima apsaugos sutartis? Cituok straipsnių dalis.Prijungimas: prijungimo puslapis.
Ribos
Tai šaltiniai, ne teisinė konsultacija. Šis puslapis neperpasakoja viso įstatymo: jame tik naujovės ir nuostatos, apie kurias dažniausiai klausiama. Konkretaus objekto reikalavimus nustato jo apsaugos reglamentas ir teritorijų planavimo dokumentai; juos teikia Kultūros paveldo departamentas ar savivaldybė.
Profesijai: Kultūros paveldo specialistams