Karo padėties įstatymas: kas ją įveda, išvykimo draudimas, darbo santykiai, būtinieji darbai ir turto paėmimas

7) įvedus karo padėtį, užtikrina Seimo rūmų pastatų ir teritorijos, o kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, – laikinai paskirtos Seimo posėdžių vietos, Vyriausybės pastato ir jo teritorijos, o kai Vyriausybė negali posėdžiauti Vyriausybės pastate, – kitos Vyriausybės posėdžių vietos bei Respublikos Prezidento rezidencijos pastatų ir jų teritorijos, o kai nėra galimybės dirbti Respublikos Prezidento rezidencijoje, – kitos Respublikos Prezidento darbo vietos apsaugą ir ginkluotą gynybą;

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-TAR)

Karo padėties metu būtinųjų darbų trukmė negali viršyti 86 valandų per 7 paeiliui einančias dienas, per parą užtikrinamas 11 valandų nepertraukiamas poilsis; grįžtantys iš priešiškos valstybės gali būti sulaikyti patikrinti ne ilgiau kaip 48 valandoms (14 ir 27 straipsniai).

Šį darbą Avokata atlieka jūsų DI asistente: prijunkite Claude ar ChatGPT ir paklauskite, kaip karo padėtis paliestų jūsų įmonę ar šeimą. Paruošta užklausa.

Kokia įstatymo redakcija galioja?

Įstatymas Nr. VIII-1721 galioja nuo 2000 m. birželio 28 d. Avokata saugo 18 jo redakcijų. Dabar galioja redakcija nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., kurią lėmė įstatymas Nr. XV-1216 (priimtas 2026 m. spalio 15 d.): jis 8 straipsnio 5 dalį, kurioje išvardytos ginkluotųjų pajėgų vado funkcijos, papildė nauju 7 punktu (citata viršuje). Registre jau paskelbta ir redakcija nuo 2027 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XV-942).

Kas keitėsi ir kada?

Šaltinis: Avokata vienos dienos palyginimai (compare_provision_versions) kiekvienai įsigaliojimo datai, 2026 m. lapkričio 3 d. Palyginus 2025 m. sausio 1 d. ir 2027 m. birželio 30 d. tekstus, skiriasi 6 straipsniai.

Kas įveda ir atšaukia karo padėtį?

Karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas įveda karo padėtį ir teikia sprendimą tvirtinti Seimui artimiausiame posėdyje, o tarp sesijų šaukia neeilinę sesiją (4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dekrete ar Seimo nutarime nurodoma (4 straipsnio 4 dalis): įvedimo pagrindas ir tikslas, teritorija, mobilizacija (jei ji dar nepaskelbta), kurios Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose nurodytos teisės ir laisvės gali būti laikinai ribojamos, ar leidžiama atvykti kitų valstybių kariniams vienetams ir ar įvedamas tiesioginis valdymas savivaldybėse.

Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas panaikina Prezidento dekretą arba priima nutarimą ją atšaukti, išnykus įvedimo priežastims; Prezidentas savo dekretą gali atšaukti, kol Seimas nepradėjo jo svarstyti (29 straipsnis).

Kam draudžiama išvykti iš Lietuvos?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. karo padėties metu karo prievolininkams, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams ir asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, ne tarnybos tikslais draudžiama išvykti iš Lietuvos (27 straipsnio 1 dalis). Pagal šią dalį:

• išimtys: atvejus, kai išvykti galima (taip pat dėl asmeninių aplinkybių), ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
• leidimas: karo prievolininkams jį išduoda karo prievolę administruojanti institucija, o rezervo kariams Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas;
• užsienyje: atvykus reikia užsiregistruoti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, o kur jų nėra, nurodytoje NATO valstybės atstovybėje.

Kiti judėjimo laisvės apribojimai (27 straipsnio 2 ir 3 dalys): grįžtantys iš priešiškos valstybės ar per jos okupuotą teritoriją gali būti sulaikyti patikrinti ne ilgiau kaip 48 valandoms, jei yra duomenų apie priešiškus grįžimo tikslus; atvykus ilgiau nei 24 valandoms į kitą savivaldybę ar persikėlus gyventi, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną reikia raštu informuoti tos savivaldybės administracijos direktorių (išskyrus traukimąsi iš kovos veiksmų teritorijos ir evakuaciją).

Ką karo padėtis keičia darbo santykiuose?

Pagal 16 straipsnį:

• streikai: valstybės tarnautojams ir darbuotojams karo padėties teritorijose streikuoti draudžiama;
• darbo vieta: pašauktiems atlikti karo tarnybą ar būtinuosius darbus garantuojamos einamos pareigos ar darbo vieta;
• vadovai: mobilizacijos sistemos subjektų ir įmonių, kurios privalo užtikrinti veiklos tęstinumą ar turi būtinųjų užduočių, vadovai, išėję atostogų (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir tam tikrais atvejais atostogas vaikui prižiūrėti) ar komandiruoti, turi grįžti į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo karo padėties įvedimo;
• atšaukimas iš atostogų: tokių organizacijų darbuotojai vadovo sprendimu gali būti atšaukti iš atostogų ar komandiruočių, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kai nėra kito iš tėvų ar globėjo, galinčio prižiūrėti vaiką; atšauktieji turi atvykti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Būtinieji darbai

Savivaldybės administracijos direktorius gali skirti piliečiams vienkartinius būtinuosius darbus, pavyzdžiui, teikiant sveikatos ar socialines paslaugas, užtikrinant gyventojų saugumą, aprūpinimą vandeniu ir maistu ar neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms (14 straipsnio 1 dalis).

• Kam neskiriama: asmenims iki 18 metų, ginkluotųjų pajėgų nariams, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems ir tiems, kurie atlieka valstybės funkcijas ar įmonių įpareigojimus pagal 7 ir 15 straipsnius.
• Tik su sutikimu: asmenims su negalia, vyresniems kaip 65 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, auginantiems vaiką iki 3 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų.
• Laikas: ne daugiau kaip 86 valandos per 7 paeiliui einančias dienas; per parą turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka ir 11 valandų nepertraukiamas poilsis, o per 7 dienas bent 24 valandų poilsis.
• Aprūpinimas ir išmoka: asmenys apmokomi, aprūpinami priemonėmis ir maistu, o dirbant ne gyvenamojoje vietovėje ir būstu; mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka. Jei liepiama naudoti savo įrankius ar transportą, už tai atlyginama atšaukus karo padėtį.

Ar gali būti paimtas turtas?

18 straipsnis nustato bendruosius laikinojo turto paėmimo ir rekvizicijos reikalavimus:

• negali būti paimami: turtas, turintis imunitetą pagal tarptautinę teisę, Lietuvos banko užsienio atsargos ir kitas jo turtas, taip pat jame saugomas Europos centrinių bankų turtas, muziejų eksponatai, archyvai, religinių bendruomenių apeigoms naudojamas turtas, kultūros vertybės, taip pat teisėtai laikomi ginklai (išskyrus kai jie reikalingi ginkluotosioms pajėgoms ar gali būti panaudoti nusikaltimams);
• būstas: gali būti paimtas tik užtikrinus apgyvendinimą kitose patalpose;
• rekvizicija taikoma tik turtui, kuris panaudotas neišliks, neteks vertės ar pakeis paskirtį;
• grąžinimas: išlikęs turtas grąžinamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai išnyksta paėmimo priežastys;
• atlyginimas: Vyriausybės sprendimu iš valstybės biudžeto per kuo trumpesnį laiką nuo karo padėties atšaukimo, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes; neišlikusio turto vertė nustatoma pagal tos pačios rūšies turto rinkos vertę.

Ką tai reiškia praktiškai?

Esu karo prievolininkas. Ar paskelbus karo padėtį galėsiu išvykti į užsienį? Ne tarnybos tikslais negalėsite, nebent Vyriausybės nustatytu atveju gausite leidimą; atvykus į užsienį reikės užsiregistruoti Lietuvos atstovybėje (27 straipsnio 1 dalis).

Mano įmonė turi būtinųjų užduočių. Ar galiu atšaukti darbuotoją iš atostogų? Taip, vadovo sprendimu galima atšaukti iš visų rūšių atostogų ir komandiruočių, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kai nėra kito, kas galėtų prižiūrėti vaiką (16 straipsnio 4 dalis).

Man paskyrė būtinuosius darbus, bet auginu dvejų metų vaiką. Ar privalau? Asmenys, auginantys vaiką iki 3 metų, būtiniesiems darbams skiriami tik su jų sutikimu (14 straipsnio 3 dalis).

Kaip tą patį paklausti savo asistento